Europos dujų rinka per kelerius metus pasikeitė iš esmės: po 2022 metais prasidėjusio energetikos šoko žemynas sparčiai mažina priklausomybę nuo rusiškų tiekimų ir remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis. Vis dažniau kalbama apie vadinamąją antrąją LNG bangą, kai į rinką ateinantys nauji eksporto pajėgumai gali padidinti pasaulinę pasiūlą ir keisti kainodaros logiką Europoje.
Šią tendenciją labiausiai simbolizuoja Jungtinės Valstijos: nuo 2016 metais pradėto LNG eksporto jų vaidmuo Europos tiekime nuolat augo, o pastaraisiais metais JAV tapo vienu svarbiausių Europos importo šaltinių. Dujų sektoriaus analitikai pabrėžia, kad ES regazifikacijos infrastruktūros plėtra pašalino ankstesnius fizinius apribojimus, todėl LNG tapo ne laikinu sprendimu, o naujos energetinės architektūros pagrindu.
Kas yra antroji LNG banga?
Antroji LNG banga siejama su iki šio dešimtmečio pabaigos planuojamu naujų eksporto terminalų paleidimu, ypač JAV. Daug projektų jau pasiekė galutinius investicinius sprendimus, o tai reiškia, kad rinkai ruošiami konkretūs pajėgumai, galintys reikšmingai padidinti tiekimą pasauliniu mastu.
Didėjanti pasiūla teoriškai mažina kainų šuolių riziką, tačiau Europos atveju viskas priklauso nuo paklausos, geopolitikos ir logistikos. LNG rinka yra globali, todėl kroviniai keliauja ten, kur tuo metu kainos patraukliausios, o Europa konkuruoja su Azijos pirkėjais, ypač žiemos sezonais ar sutrikus tiekimo grandinėms.
Europa ir JAV: kainos vis labiau susijusios
Iki maždaug 2020 metų Europos ir JAV dujų rinkos buvo labiau atskirtos: Europa rėmėsi vamzdynais tiekiamomis dujomis, o JAV vidaus rinka gyveno savo ciklu. 2022 metų krizė, kai rusiškų tiekimų sumažėjimas išaugino Europos kainas, paskatino rekordinį LNG importą ir padarė ryšį tarp rinkų gerokai glaudesnį.
Praktiškai tai reiškia, kad Europos kainodara vis dažniau reaguoja į JAV indeksus, o JAV kainos tampa jautresnės Europos paklausos svyravimams. Vis dėlto kainos negali visiškai susilyginti ilgesniam laikui, nes prie dujų kainos JAV prisideda suskystinimo, transportavimo per Atlantą, draudimo, terminalų ir regazifikacijos kaštai, kurie sudaro natūralią kainų skirtumo ribą.
„LNG tapo naujos Europos energetinės architektūros pamatu, o JAV reikšmė Europos rinkai sistemingai auga“, – sakė „Deloitte“ atstovas Bartoszas Haratas.
Kodėl elektros kainas vis dar dažnai diktuoja dujos?
Nors atsinaujinantys energijos ištekliai Europoje sparčiai auga, trumpalaikėje elektros rinkoje kainą dažnai nustato brangiausias tuo metu reikalingas šaltinis. Daugelyje situacijų tai būna dujinės elektrinės, kurios įjungiamos balansavimui, kai neužtenka pigesnės generacijos.
Šis mechanizmas paaiškina, kodėl net ir didėjant vėjo ar saulės generacijai vartotojai ne visada pajunta proporcingą kainų mažėjimą. Kol ES neįgyvendins platesnių elektros rinkos reformų, kurios mažintų tiesioginę elektros kainos priklausomybę nuo dujų, pigesnės atsinaujinančios gamybos efektą dažnai „suvalgo“ dujų kaštai.
Ilgesniu laikotarpiu analitikai tikisi didesnio stabilumo nei 2022 metais, tačiau kartu pabrėžia, kad grįžimas į iki 2020 metų buvusius kainų lygius mažai tikėtinas. Europa, importuodama LNG, struktūriškai turi padengti papildomas tiekimo sąnaudas, todėl dujų ir dalies elektros kainų „premija“ prieš JAV gali išlikti.
Šioje aplinkoje antra LNG banga Europai yra ir galimybė, ir iššūkis: didesnė pasiūla gali mažinti kainų šuolių riziką, tačiau stiprėjanti priklausomybė nuo pasaulinės LNG rinkos reiškia didesnį jautrumą globaliai konkurencijai, logistikai ir geopolitiniams sukrėtimams.
Šaltiniai:
– https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-security/diversification-gas-supply_en
– https://www.iea.org/reports/gas-market-report-q3-2024
– https://www.eia.gov/naturalgas/
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/energy-prices-and-security-of-supply/
Leave a Reply