Gyventojai skundžiasi, kad jų savivaldybės didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelė nepriima dalies pavojingų skysčių, tarp jų panaudotos variklio alyvos ir aušinimo skysčio. Dėl to, anot vietos bendruomenės, atliekas tenka vežti maždaug 50 kilometrų iki artimiausio priėmimo taško.
Žmonės sako matantys ekologinį paradoksą: už komunalinių atliekų tvarkymą mokama reguliariai, tačiau praktikoje legaliai atsikratyti kai kuriomis pavojingomis atliekomis beveik neįmanoma. Tokia situacija ypač aktuali tiems, kurie techninę priežiūrą atlieka patys ir po remonto lieka keli litrai pavojingų skysčių.
„Norime elgtis atsakingai, bet kai nėra kur priduoti alyvos ar aušinimo skysčio, sistema stumia į aklavietę“, – teigė vienas gyventojas.
Vietos valdžios atstovai aiškina, kad paslaugų teikėjas, su kuriuo sudaryta sutartis, nėra numatęs tokio tipo atliekų surinkimo, todėl aikštelė jų nepriima. Taip pat pabrėžiama, kad kai kurių pavojingų atliekų negalima palikti sąvartyne ar perduoti neįgaliotiems tvarkytojams, nes tai būtų teisės pažeidimas.
Kas yra PSZOK ir kodėl gali atsisakyti
PSZOK yra savivaldybės organizuojamas atliekų surinkimo punktas, į kurį gyventojai gali atvežti atskirai surūšiuotas atliekas, kurių įprastai negalima palikti bendruose konteineriuose. Skirtingose savivaldybėse priimamų atliekų sąrašas ir kiekio ribojimai skiriasi, nes tai nustatoma vietos teisės aktuose ir aikštelės veiklos taisyklėse.
Aikštelė turi teisę nepriimti atliekų, jei jos neatitinka nustatytų reikalavimų, viršijami kiekio limitai, atliekos nėra komunalinės kilmės, pristatomos nesurūšiuotos arba priklauso draudžiamoms kategorijoms. Tokiais atvejais darbuotojai privalo remtis galiojančiu reglamentu, o gyventojas turi teisę prašyti aiškiai nurodyti atsisakymo priežastį.
Kodėl pavojingos atliekos kelia daugiausia problemų
Panaudota variklio alyva, aušinimo skystis ir kiti techniniai skysčiai priskiriami pavojingoms atliekoms, todėl jų surinkimas ir perdavimas turi vykti per licencijuotus tvarkytojus. Net nedidelis kiekis, patekęs į dirvožemį ar vandens telkinius, gali sukelti ilgalaikę taršą, todėl šių atliekų infrastruktūra laikoma viena svarbiausių savivaldybių atliekų tvarkymo grandžių.
Gyventojai atkreipia dėmesį, kad kai legali alternatyva yra toli, didėja rizika, jog dalis atliekų bus laikoma garažuose, išpilama netinkamose vietose arba atsidurs mišrių atliekų sraute. Savivaldybėms tai tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir paslaugos prieinamumo klausimu, ypač regionuose, kur viešasis susisiekimas ribotas.
Ką daryti, jei atliekų nepriima
Jeigu PSZOK atsisako priimti atliekas, gyventojams rekomenduojama paprašyti nurodyti atsisakymo pagrindą ir įvardyti, kokiu teisės aktu ar taisyklių punktu remiamasi. Jei žmogus įsitikinęs, kad atliekos atitinka reikalavimus, verta prašyti paaiškinimo raštu arba bent užfiksuoti atsisakymo aplinkybes.
Skundas ar prašymas peržiūrėti tvarką paprastai teikiamas savivaldybei, kuri organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir tvirtina PSZOK veiklos taisykles. Būtent savivaldybė atsako už tai, kad gyventojams būtų užtikrintos realiai prieinamos atliekų priėmimo paslaugos, įskaitant pavojingų atliekų surinkimą pagal nustatytą tvarką.
Šaltiniai:
– https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2008/98/oj
– https://isap.seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.174713
– https://isap.seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.520861
Leave a Reply