Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigia, kad šaliai pavyko sušvelninti Irano karo sukeltą energijos kainų šoką dėl spartaus perėjimo prie saulės ir vėjo elektrinių. Pasak jo, didesnė vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sumažino priklausomybę nuo importuojamų iškastinių žaliavų.
Ministro žinutė skambėjo tuo metu, kai Ispanijos Vyriausybė laikosi kritiškos linijos JAV ir Izraelio veiksmų Irano atžvilgiu. Diplomatinei įtampai augant, JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino riboti prekybinius ryšius su Madridu.
Mažesnė priklausomybė nuo dujų
Carlas Cuerpo akcentavo, kad Ispanija šią krizę pasitiko geriau pasirengusi nei ankstesnius sukrėtimus, nes energetikos sistemoje padidėjo atsinaujinančių išteklių dalis. Jo teigimu, priklausomybė nuo dujų, kurios daro didelę įtaką elektros kainų formavimui, 2026 metais sumažėjo iki 16 proc., kai 2019 metais siekė 75 proc.
„Energetikos prasme esame geriau pasirengę, nes kryptingai įgyvendinome atsinaujinančios energetikos darbotvarkę“, – sakė Carlosas Cuerpo.
Ministras taip pat pabrėžė, kad mažesnis dujų vaidmuo didina energetinį suverenitetą ir mažina pažeidžiamumą dėl išorinių šokų. Analitikų vertinimu, Ispanija kartu su Portugalija ir kai kuriomis Šiaurės šalimis pastaruoju metu patyrė vienas mažiausių dujų kainų įtampų Europos Sąjungoje.
Smūgis vartotojams vis tiek jaučiamas
Nors elektros kainų poveikis, pasak ministro, suvaldomas geriau, jis pripažino, kad gyventojai ir verslas vis dar patiria karo pasekmes per brangesnius degalus ir trąšas. Šie veiksniai tiesiogiai didina transporto, žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinių sąnaudas, o tai gali persiduoti ir galutinėms kainoms.
Europoje tokie sukrėtimai dažniausiai ryškėja per naftos ir dujų rinkų nepastovumą, ypač kai didėja geopolitinė rizika tiekimo maršrutuose. Dėl to energetikos diversifikacija ir vietinės gamybos augimas tampa ne tik klimato politikos, bet ir ekonominio saugumo klausimu.
Prekybos grasinimai ir ES realybė
D. Trumpas pareiškė ketinantis nutraukti prekybą su Ispanija po to, kai ši neleido dviem kartu valdomoms bazėms savo teritorijoje būti naudojamoms smūgiams Iranui. JAV prezidentas taip pat kritikuoja Madridą dėl nepasiekto NATO gynybos finansavimo tikslo, kuris pastaruoju metu įvardijamas kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Ispanija nenorėjo dalyvauti vienašaliame konflikte, kuris yra už tarptautinės teisės ribų. Būtent taip ir pasielgėme“, – sakė Carlosas Cuerpo.
Vis dėlto prekybiniai grasinimai, ekspertų vertinimu, nėra paprastai įgyvendinami, nes prekybos susitarimus su JAV derasi Europos Sąjunga kaip bendras blokas. Tai reiškia, kad Ispanijos įmonės veikia tomis pačiomis taisyklėmis kaip Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos bendrovės, o derybų kryptis priklauso nuo bendros ES pozicijos.
Ispanijos perėjimas prie atsinaujinančios energetikos pastaraisiais metais sulaukė ir kritikos, ypač po didelio masto elektros sutrikimo Pirėnų pusiasalyje 2025 metų balandžio 28 dieną. Europos elektros perdavimo sistemos operatorius ENTSO-E vėliau nurodė, kad vienos priežasties nebuvo, o incidentą lėmė daug tarpusavyje sąveikavusių veiksnių.
Šiame fone Ispanija bando siųsti signalą, kad energetikos transformacija gali veikti kaip amortizatorius geopolitinių krizių metu. Tačiau kartu išlieka klausimas, kiek ilgai ekonomikai pavyks atsilaikyti prieš brangstančių žaliavų poveikį ir ar diplomatinė įtampa su Vašingtonu neatsispindės investicijų ir prekybos sprendimuose.
Šaltiniai:
– https://www.entsoe.eu/publications/blackout/28-april-2025-iberian-blackout/
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/trade-policy/
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en
Leave a Reply