Lenkijoje įsibėgėja pirmosios didelio greičio geležinkelio atkarpos parinkimo procesas: dėl projekto ruožo tarp Kotovicų ir oro uosto mazgo dalyvauti konkurenciniame dialoge paraiškas pateikė šeši rangovų konsorciumai. Ši atkarpa yra prioritetinės Varšuvos–Lodzės KDP linijos dalis, kurią koordinuoja valstybės valdoma bendrovė „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK).
Pasak CPK, artimiausiu metu bus vertinami pateikti dokumentai, o į kitą etapą gali būti pakviesti visi šeši dalyviai. Investuotojas planuoja sutartį pasirašyti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį, o tai reikštų, kad statybų ir projektavimo grafikas būtų tvirtinamas dar iki pagrindinių darbų įsibėgėjimo.
Kas varžosi dėl pirmojo ruožo?
Į konkurencinį dialogą pretenduoja tiek Lenkijos rinkos lyderiai, tiek tarptautinę patirtį turintys konsorciumai. Tarp pateikusių paraiškas minimos „Budimex“ ir kelių bendrovių grupės, kuriose dalyvauja ZUE, „Duna Polska“, „Polaqua“, „Torpol“, „Mirbud“, „Kobylarnia“, „Trakcja“, „PORR“, „Mostostal Warszawa“, NDI, „Intercor“, „Gülermak“, „UNIBEP“ ir kitos įmonės.
CPK nurodo, kad atrankos etape svarbiausia yra patirtis įgyvendinant panašius statybos projektus, įskaitant darbus Lenkijos teritorijoje. Taip pat vertintas pagrindinės komandos gebėjimas dirbti lenkų kalba, o galutiniame pasiūlymų vertinime didžiausią svorį turės kaina ir siūlomos garantijos trukmė.
„Pagrindinis atrankos kriterijus yra patirtis įgyvendintuose statybos darbuose, taip pat Lenkijoje. Vienas iš atrankos kriterijų buvo pagrindinės komandos lenkų kalbos mokėjimas, o pasiūlymų vertinime bus svarbiausia kaina ir garantijos laikotarpio pratęsimas“, – informavo CPK.
120 kilometrų naujų bėgių ir 350 km/h projektinis greitis
CPK skaičiuoja, kad kartu su šiuo ruožu planuojami dar penki Varšuvos–Lodzės linijos segmentai sudarys apie 120 kilometrų naujų bėgių, kurių projektinis greitis sieks 350 kilometrų per valandą. Tai būtų vienas techniškai ambicingiausių geležinkelio projektų regione, reikalaujantis griežtų saugos, trasavimo ir triukšmo kontrolės sprendimų.
Be pačios trasos statybų, CPK žada atskirus pirkimus ir gretutinei infrastruktūrai. Tarp jų numatomi sprendiniai eismo valdymui ir teletechnikai, taip pat kontaktinio tinklo ir elektros tiekimo infrastruktūrai visai Varšuvos–Lodzės linijai, o archeologinių tyrimų procedūros jau yra komisijos analizės stadijoje.
Kada planuojama pirmoji linija?
CPK teigia, kad Varšuvos–Lodzės maršrutui jau pateiktos visos 12 paraiškų dėl lokalizacijos sprendimų, o 2025 metais bendrovė yra gavusi pirmąjį tokį sprendimą atkarpai Varšuvos Zachodnios rajone. Tai vienas svarbiausių žingsnių, nes lokalizacijos procedūros paprastai lemia, kaip greitai projektas pereina nuo planavimo prie realių statybų.
Pagal dabartinį grafiką Varšuvos–Lodzės didelio greičio linija turėtų pradėti veikti 2032 metais, kartu su naujo centrinio oro uosto atidarymu. CPK investicijų programoje numatyta, kad oro uosto statybos teritorijose tarp Varšuvos ir Lodzės turėtų startuoti 2026 metais, 2031 metais planuojama sertifikacija, o 2032 metais oro uostas turėtų priimti pirmuosius keleivius.
„Vėlesniuose geležinkelio pirkimuose taip pat tikimės didelio vietos įmonių dalyvavimo, o tai reikštų reikšmingą impulsą Lenkijos ekonomikai“, – pridūrė CPK atstovas Maciejus Lasekas.
Ilgesnėje perspektyvoje CPK sieja projektą su vadinamąja „Y“ linija, kuri turėtų sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus. Skelbiama, kad 2035 metais keleiviai turėtų pasiekti Poznanę ir Vroclavą, o dabartinis konkursas įvardijamas kaip pirmasis tokio masto KDP linijos statybų pirkimas ne tik Lenkijoje, bet ir platesniame Vidurio ir Rytų Europos kontekste.
Europos kontekstas: greitesni tarpvalstybiniai ryšiai
Lenkijos projektas vystomas platesniame Europos transporto politikos fone, kai Europos Sąjunga siekia spartinti transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtrą. Europos Komisija yra pateikusi siūlymus, kuriais siekiama greičiau plėtoti didelio greičio geležinkelių tinklą ir trumpinti kelionių laiką tarp pagrindinių miestų.
Europos vizijoje akcentuojami ir nauji tarpvalstybiniai maršrutai, įskaitant jungtis Baltijos regione, pavyzdžiui, Talinas–Ryga–Vilnius–Varšuva. Tokios kryptys svarbios ir Lenkijai, nes didelio greičio infrastruktūra didina šalies tranzitinę reikšmę, o keleiviams suteikia alternatyvą aviacijai vidutiniais atstumais.
Šaltiniai:
– https://www.money.pl/gospodarka/szesciu-chetnych-do-budowy-pierwszego-odcinka-kolei-duzych-predkosci-
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/sustainable-and-smart-mobility_en
– https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/infrastructure-and-investment/trans-european-transport-network-ten-t_en
Leave a Reply