Prekybos platforma „Robinhood“ pranešė, kad jos mažmeniniams investuotojams skirtas investicinis instrumentas įsigijo dalį privačios bendrovės „OpenAI“. Tokia žinia atveria dar vieną netiesioginį kelią smulkiesiems investuotojams gauti ekspoziciją į vieną įtakingiausių dirbtinio intelekto kūrėjų pasaulyje.
Pasak bendrovės, „Robinhood Ventures Fund I“ į „OpenAI“ investavo 75 milijonus JAV dolerių, tai yra apie 70 milijonų eurų. Šis fondas šių metų kovą pradėjo prekybą Niujorko vertybinių popierių biržoje, todėl jo vienetais gali prekiauti ir rinkos dalyviai, kurie tiesiogiai į privačias įmones dažniausiai nepatenka.
Kas iš tiesų perkama?
„OpenAI“ išlieka privati bendrovė, todėl smulkieji investuotojai paprastai negali įsigyti jos akcijų kaip biržoje kotiruojamų įmonių atveju. Šiuo atveju kalbama apie investiciją per fondą, kuris savo portfelyje laiko kelių privačių technologijų bendrovių dalis, o pats fondas yra viešai prekiaujamas.
„OpenAI yra viena iš dirbtinio intelekto lyderių, ir mes didžiuojamės galėdami įtraukti ją į fondą“, – sakė „Robinhood Ventures Fund I“ prezidentė Sarah Pinto.
Nors 70 milijonų eurų „OpenAI“ mastu nėra didžiulė suma, mažmeniniams investuotojams tai reikšmingas signalas. Pastaraisiais metais didelės vertės DI bendrovės pritraukia milijardines privataus kapitalo investicijas, tačiau į jas dažniausiai gali patekti tik instituciniai investuotojai ar itin turtingi klientai.
Po konflikto dėl žetonizuotų akcijų
Šis žingsnis seka po viešai aptarto „OpenAI“ ir „Robinhood“ nesutarimo. Praėjusią vasarą „OpenAI“ ir jos vadovas Sam Altman kritikavo „Robinhood“ planus siūlyti žetonizuotą nuosavybę, pabrėždami, kad akcijų žetonai nereiškia realios nuosavybės bendrovėje.
Tuo metu „Robinhood“ Europoje buvo pradėjusi siūlyti žetonizuotus su „OpenAI“ ir „SpaceX“ susietus instrumentus. Diskusija išryškino platesnę problemą rinkoje: smulkieji investuotojai ieško būdų prieiti prie privačių technologijų milžinų, tačiau tokie sprendimai kelia klausimų dėl teisinės struktūros, investuotojų apsaugos ir to, ką tiksliai žmogus įsigyja.
Kodėl smulkieji investuotojai to nori?
Pastaruoju metu išaugęs susidomėjimas „OpenAI“, „Anthropic“ ar „xAI“ atspindi bendrą rinkos tendenciją: DI tema dominuoja technologijų sektoriuje, o investuotojai ieško būdų dalyvauti augime dar iki galimo viešo akcijų platinimo. Tai ypač aktualu, nes dalis sparčiai augančių įmonių vis ilgiau lieka privačios, pritraukdamos dideles investicijas be biržos spaudimo.
„Robinhood“ nurodo, kad minėtas fondas taip pat turi investicijų į kitas privačias technologijų bendroves, įskaitant „Databricks“, „Revolut“ ir „Oura“. Tokia struktūra investuotojams reiškia diversifikaciją, tačiau kartu ir tai, kad rezultatą lems ne vien „OpenAI“, o visas portfelis ir jo vertinimo pokyčiai.
Ekspertai primena, kad investicijos į privačias bendroves, net ir per viešai prekiaujamus fondus, gali būti mažiau skaidrios nei įprastos biržos akcijos. Vertinimai gali būti peržiūrimi rečiau, o kainos svyravimus lemia ne tik įmonių rezultatai, bet ir lūkesčiai dėl būsimų finansavimo etapų ar galimo IPO.
Vis dėlto „Robinhood“ sprendimas rodo, kad rinka intensyviai ieško būdų sujungti mažmeninius investuotojus su privataus kapitalo segmentu. Jei tokios priemonės plis, tai gali pakeisti tradicinį modelį, kai didžioji dalis ankstyvo technologijų bendrovių augimo atitenka tik profesionaliems investuotojams.
Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2025/08/13/retail-traders-can-now-get-long-openai-as-robinhoods-venture-fund-takes-a-stake.html
– https://www.cnbc.com/2025/07/08/robinhood-ceo-downplays-openai-concerns-on-tokenized-stock-structure.html
Leave a Reply