Nyderlandų Šiaurės jūroje jūrinių vėjo jėgainių parkų dugne vyksta pokytis, kurio nuo kranto beveik nesimato. Vietos, kurios ilgą laiką buvo laikomos „tuščia erdve“ statyboms, pamažu ima panašėti į gyvybės buveines. Tai nėra staigus lūžis, o lėta ekologinė seka, kai naujos struktūros pakeičia sąlygas jūros dugne.
Iki tokios infrastruktūros atsiradimo jūros dugnas šiose teritorijose dažnai būdavo palyginti vienodas: mažai reljefo, mažai paviršių, prie kurių galėtų prisitvirtinti organizmai, o srovės lengvai „nunešdavo“ maistines medžiagas. Tokiose vietose daugeliui rūšių trūkdavo ir slėptuvių, ir substrato, todėl biologinė įvairovė galėdavo būti mažesnė nei akmenuotesnėse ar natūraliai struktūruotose zonose.
Kas keičiasi po turbinomis?
Po kai kuriomis jūrinėmis vėjo turbinomis aplink pamatus diegiami specialūs rifus imituojantys elementai, kurie sukuria papildomą reljefą ir „kišenes“ ramesniam vandeniui. Tokios ertmės ir šiurkštesni paviršiai sudaro sąlygas pirmiesiems kolonizatoriams, pavyzdžiui, dumblams, kempinėms ar dvigeldžiams moliuskams, įsitvirtinti ir ilgainiui formuoti sudėtingesnes bendrijas.
Vėliau atsiranda daugiau slėptuvių ir maisto šaltinių, todėl prie tokių vietų gali traukti žuvys ir kiti plėšrūnai. Praktikoje tai reiškia, kad vien energijos infrastruktūra, tinkamai suprojektuota, gali tapti dirbtiniu rifu, kuris keičia vietos ekosistemą, nors poveikio mastas priklauso nuo medžiagų, konstrukcijos, gylio ir vietinių sąlygų.
OranjeWind projektas ir Reef Cubes
Aprašomas pavyzdys siejamas su Nyderlandų Šiaurės jūroje vystomu OranjeWind jūrinio vėjo projektu, kurį plėtoja „RWE“ ir „TotalEnergies“. Šiame kontekste minimi Reef Cubes elementai, kurie įrengiami prie turbinų pamatų, siekiant ne tik apsaugoti dugną nuo erozijos, bet ir sudaryti sąlygas buveinėms formuotis.
Tokios priemonės dera su platesne tendencija, kai jūrinės energetikos projektai vis dažniau vertinami ne vien per elektros gamybos prizmę. Europos Šiaurės jūroje vyksta diskusijos, kaip vėjo parkų planavimą ir eksploatavimą susieti su biologinės įvairovės tikslais, kartu mažinant neigiamą poveikį statybų metu, triukšmą, dugno trikdymą ir rizikas paukščiams ar jūrų žinduoliams.
Kodėl tai svarbu energetikai ir gamtai?
Jūrinis vėjas išlieka vienu svarbiausių Europos atsinaujinančios energetikos ramsčių, tačiau leidimų išdavimo ir visuomenės priimtinumo klausimai vis labiau siejami su poveikiu aplinkai. Jei infrastruktūra projektuojama taip, kad kartu didintų buveinių vertę, tai gali tapti papildomu argumentu spartesnei plėtrai, nors tokios priemonės nėra universalus sprendimas visoms vietoms.
Mokslininkai tokius plotus paprastai vertina ilgalaikėmis stebėsenomis, nes pirmieji pokyčiai pasirodo greitai, tačiau stabilios bendrijos susiformuoja per metus. Esminė žinutė paprasta: kai jūros dugne atsiranda struktūra, atsiranda ir priežastis gyvybei sugrįžti, o švari energija, tinkamai integruota, gali tapti ne tik emisijų mažinimo, bet ir lokalaus jūrinės gamtos atsikūrimo dalimi.
Šaltiniai:
– https://www.rwe.com/en/the-group/rwe-renewables/offshore-wind/oranjewind/
– https://totalenergies.com/news/press-releases/totalenergies-and-rwe-will-develop-oranjewind-offshore-wind-farm-netherlands
– https://www.iea.org/reports/offshore-wind-outlook-2019
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/delivering-european-green-deal/renewable-energy_en
Leave a Reply