Pavasarį uogakrūmiai ir vaiskrūmiai pradeda aktyviai augti, todėl būtent dabar formuojasi jų būklė visam sezonui. Vis daugiau sodininkų ieško būdų stiprinti augalus be intensyvaus tręšimo mineralinėmis trąšomis. Vienas dažniausiai minimų sprendimų yra mikorizė, natūralus dirvožemio procesas, galintis pagerinti vandens ir maisto medžiagų pasisavinimą.
Kas yra mikorizė?
Mikorizė yra augalo šaknų ir dirvožemio grybų tarpusavio ryšys. Grybų hifai sudaro tarsi smulkų tinklą, kuris „pratęsia“ šaknų sistemą ir pasiekia tas dirvos poras, kur pačios šaknys sunkiai prasiskverbia. Dėl to augalas dažnai efektyviau gauna vandenį ir mineralines medžiagas, ypač fosforą.
Mainais augalas grybams perduoda dalį fotosintezės metu pagamintų angliavandenių. Toks bendradarbiavimas laikomas vienu svarbiausių natūralių mechanizmų, padedančių augalams prisitaikyti prie prastesnių dirvožemių, trumpalaikės sausros ar kitų aplinkos svyravimų.
Kokiems augalams tai aktualu?
Sodininkystėje mikorizė dažniausiai siejama su uogakrūmiais, tokiais kaip avietės ar serbentai, taip pat su daugeliu dekoratyvinių augalų ir vaismedžių. Praktikoje pastebima, kad labiau „nualintoje“ ar ilgai dirbamoje dirvoje augalų atsakas gali būti ryškesnis, nes pagerėja šaknų galimybės pasiekti vandenį ir maisto medžiagas.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad mikorizė nėra momentinė „greito rezultato“ priemonė. Ji veikia palaipsniui, stiprindama šaknų zonos gyvybingumą, todėl realūs pokyčiai dažniau išryškėja per sezoną, o ne per kelias dienas.
Kaip teisingai panaudoti?
Dažna klaida yra mikorizės priemonių bėrimas ant dirvos paviršiaus. Kad ryšys susiformuotų, grybas turi turėti tiesioginį kontaktą su šaknimis. Dėl to sodinant priemonė paprastai įterpiama į sodinimo duobę ar tiesiai į šaknų zoną.
Jei krūmai jau auga, praktikoje taikomas įterpimas į dirvą šalia šaknų, padarant kelias nedideles angas aplink augalą ir į jas pateikiant priemonę. Reikšminga ir dirvos drėgmė, nes per sausa žemė apsunkina grybo įsitvirtinimą ir viso proceso vystymąsi.
Kodėl balandis laikomas tinkamu laiku?
Pavasarį šaknys tampa itin aktyvios, o dirvoje suaktyvėja biologiniai procesai. Dėl to balandį mikorizės ryšys dažnai lengviau užsimezga, nes augalas intensyviai augina šaknų masę ir „atveria“ daugiau kontaktinių vietų bendradarbiavimui su grybais.
Rezultatas paprastai matomas ne iš karto, o vėliau, kai augalas stabiliau auga ir geriau ištveria sausresnius periodus. Vasarą, formuojantis derliui, skirtumas dažniau pastebimas per augalo bendrą būklę, o ne vien per vienkartinį derliaus šuolį.
Ekspertai pabrėžia, kad mikorizė geriausiai veikia kaip bendros dirvožemio priežiūros dalis. Pastovus organinės medžiagos papildymas, dirvos neperdžiovinimas ir saikingas chemijos naudojimas padeda išlaikyti gyvą dirvožemio ekosistemą, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir krūmų produktyvumas.
Šaltiniai:
– https://www.kew.org/read-and-watch/mycorrhizae-hidden-helper
– https://www.fao.org/4/i2052e/i2052e.pdf
– https://www.ams.usda.gov/sites/default/files/media/SoilHealthMycorrhizae.pdf
Leave a Reply