Augant šildymo kainoms, vis daugiau gyventojų ieško paprastų būdų, kaip sumažinti mėnesines išlaidas neaukojant komforto. Energetikos ir efektyvaus vartojimo specialistai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais pakanka koreguoti vieną įprotį: atsisakyti nuolat palaikomos vienodos temperatūros.
Ilgą laiką buvo populiari taisyklė šildyti namus pastovia temperatūra visą parą, esą taip išvengiama atvėsimo ir vėlesnių šilumos nuostolių. Tačiau praktikoje toks režimas dažnai reiškia, kad šildymas veikia ir tada, kai nieko nėra namuose arba visi miega, todėl energija eikvojama be realios naudos.
Šildymas pagal grafiką
Dažnai efektyvesnis sprendimas yra šildymą priderinti prie dienotvarkės ir nustatyti tvarkaraštį. Temperatūrą rekomenduojama sumažinti išvykus iš namų ir nakties metu, o padidinti tik tada, kai patalpos iš tiesų naudojamos.
Tokia schema padeda mažinti bendrą šilumos poreikį, nes trumpesnį laiką palaikoma aukštesnė temperatūra. Tam ypač praverčia programuojami termostatai, patalpų termoreguliatoriai ar išmanus valdymas, kurie automatiškai keičia režimus pagal nustatytas valandas.
Kiek realiai galima sutaupyti?
Įvairių šalių efektyvaus energijos vartojimo rekomendacijose nurodoma, kad temperatūros mažinimas, kai patalpų nereikia šildyti iki komforto lygio, gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Praktikoje tai dažnai reiškia kelių ar net keliolikos proc. mažesnes sąskaitas, ypač jei būstas didžiąją dienos dalį stovi tuščias.
Didžiausi skirtumai paprastai pasimato šaltuoju sezonu, kai šildymas sudaro didžiausią komunalinių išlaidų dalį. Kuo ilgiau per parą galima saugiai palaikyti žemesnę temperatūrą, tuo didesnis potencialas sutaupyti.
Kodėl rezultatai skiriasi?
Sutaupymas nėra vienodas visiems, nes jį lemia pastato šiluminės savybės ir šildymo sistemos tipas. Gerai apšiltintame būste temperatūra krenta lėčiau, todėl sumažinimas kelioms valandoms gali duoti mažesnį, bet stabilų efektą, o senesniuose, prasčiau izoliuotuose būstuose pokytis dažnai juntamesnis.
Svarbus ir gyventojų gyvenimo ritmas: dirbant iš namų visą dieną, mažinimo langas trumpėja, o nuolat išeinant į darbą ar mokyklą atsiranda daugiau galimybių šildymą pritaikyti grafikui. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad optimalių nustatymų paieška turėtų būti laipsniška, stebint komfortą ir drėgmę, kad patalpos neimtų šalti per stipriai.
Esminė žinutė paprasta: ne visada apsimoka šildyti vienodai visą parą. Šildymo valdymas pagal realų poreikį ir tvarkaraštį yra vienas greičiausių būdų sumažinti energijos suvartojimą be brangių investicijų.
„Pastovi temperatūra visą parą dažnai reiškia, kad šildymas veikia tada, kai jo nereikia, todėl dalis pinigų tiesiog išleidžiama veltui“, – sako energijos efektyvumo rekomendacijose cituojami specialistai.
Norint pradėti, dažniausiai pakanka vieno pokyčio: nustatyti žemesnę temperatūrą naktį ir tomis valandomis, kai nieko nėra namuose. Vėliau, jei yra galimybė, verta įsivertinti programuojamo termostato ar automatizuoto valdymo naudą.
Šaltiniai:
– https://www.energy.gov/energysaver/programmable-thermostats
– https://www.nrcan.gc.ca/energy-efficiency/homes/make-your-home-more-energy-efficient/keeping-the-heat/15768
– https://energysavingtrust.org.uk/advice/thermostats-and-controls/
Leave a Reply