Energijos ištekliai vis dažniau tampa geopolitinio spaudimo priemone, o JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija vienu metu bando išlaikyti dvi skirtingas jūrines blokadas. Viena jų nukreipta į Irano naftos srautus per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, kita – į kuro tiekimą Kubai.
CNBC skelbia, kad JAV pradėjo karinio jūrų laivyno operaciją, skirtą riboti Irano laivybą aplink Hormūzo sąsiaurį ir taip didinti ekonominį spaudimą Teheranui. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų tranzito taškų, todėl bet koks sutrikimas jame gali greitai paveikti energijos kainas ir tiekimo grandines.
Įtampą didina ir tai, kad Kinija – vienas svarbiausių Irano naftos pirkėjų – viešai kritikavo JAV veiksmus, įspėdama apie riziką trapiai paliaubų situacijai regione. Iranas savo ruožtu po pranešimų apie paliaubas regione tvirtino, kad sąsiauris esą yra visiškai atviras komerciniam laivybos eismui.
Blokada Kuboje ir Rusijos testas
Tuo pat metu Vašingtonas ėmė taikyti faktinę kuro blokadą Kubai, grasindamas muitais šalims, kurios gabentų salai naftą. Tai siejama su bandymu apriboti komunistinės valdžios galimybes užsitikrinti energijos tiekimą, ypač atsižvelgiant į periodiškai atsinaujinančius elektros ir degalų trūkumo epizodus.
Vis dėlto šią liniją jau patikrino Maskva: Rusijos tanklaivis į Kubą pristatė apie 100 000 tonų žalios naftos, o Rusija paskelbė ketinanti ir toliau tiekti salai svarbias energetines atsargas. Sankcijų ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus JAV atsakas į pirmąjį pristatymą buvo ribotas, o tai gali paskatinti bandymus kartoti tokius reisus.
„Vašingtonas pasirinko nevykdyti priemonių, nors pristatymas akivaizdžiai prieštaravo sankcijų logikai, todėl politiškai tampa sunku agresyviai reaguoti į kitą panašų reisą“, – CNBC cituojamas sankcijų specialistas Brettas Ericksonas.
Didžiausia rizika prieš Trumpo ir Xi susitikimą
Analitikų vertinimu, pavojingiausias scenarijus susijęs ne su Rusijos laivais Karibuose, o su galimu Kinijos bandymu patikrinti JAV ryžtą Hormūzo sąsiauryje. Jei Irano naftą gabentų su Kinija susijęs ar Kinijos vėliava plaukiojantis tanklaivis, JAV karinis įsikišimas galėtų sukelti visiškai kitokio masto krizę.
Tokia rizika ypač jautri dėl artėjančio Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimo Pekine, kuris, kaip pranešta, turėtų vykti gegužės 14 ir 15 dienomis. Bet koks incidentas jūroje prieš derybas galėtų paveikti ne tik energetikos rinkas, bet ir platesnę JAV ir Kinijos politinę darbotvarkę, įskaitant prekybinius ginčus ir sankcijų politiką.
Tarptautinės energetikos institucijos ne kartą pabrėžė, kad jūrinių maršrutų saugumas tampa viena svarbiausių energetinio saugumo dedamųjų. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad sankcijos, laivų draudimo ribojimai, laivyno patruliavimas ir vadinamojo šešėlinio laivyno augimas vis dažniau persipina, o tai didina kainų šuolių ir tiekimo sutrikimų riziką net ir be plataus masto karinių veiksmų.
Kol kas lieka neaišku, ar Vašingtonas bus pasirengęs nuosekliai ir vienodai griežtai įgyvendinti abi spaudimo kryptis. Tačiau bet koks nenuoseklumas gali paskatinti tiek Maskvą, tiek Pekiną išbandyti JAV ribas, ypač ten, kur energijos srautai yra kritiškai svarbūs pasaulio ekonomikai.
Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/04/16/trump-iran-war-hormuz-strait-blockade.html
– https://www.cnbc.com/2026/03/18/cuba-crisis-trump-energy-power-blackout-fuel-havana.html
– https://www.cnbc.com/2026/03/30/cuba-crisis-trump-fuel-oil-bloackade-energy-russia-tanker-tariffs.html
– https://www.cfr.org/articles/coercing-iran-why-trumps-hormuz-blockade-has-a-short-fuse
Leave a Reply