Pasaulio centriniai bankai pastaraisiais mėnesiais siunčia aiškesnes užuominas dėl palūkanų normų krypties, tačiau skirtinguose regionuose tempai išlieka nevienodi. Rinkos labiausiai stebi, kada sprendimai realiai persiduos į būsto paskolų įmokas, verslo finansavimo kainą ir indėlių grąžą.
Euro zonoje Europos Centrinis Bankas vertina infliacijos lėtėjimą ir atlyginimų dinamiką, o sprendimus grindžia duomenimis, o ne iš anksto pažadėtu grafiku. Tai reiškia, kad net ir pradėjus mažinimo ciklą palūkanos gali kristi palaipsniui, o bankų siūlomos paskolų maržos ir indėlių palūkanos prisitaikys nevienodu greičiu.
„Sprendimai bus priimami posėdis po posėdžio, remiantis gaunamais duomenimis“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Federalinis rezervų bankas išlaiko atsargų toną, nes infliacijos rodikliai ir darbo rinka vis dar kelia klausimų, ar kainų augimas tvariai grįžta į tikslą. Dėl to finansų rinkos nuolat pervertina momentą, kada prasidės mažinimai, o tai atsispindi obligacijų pajamingumuose ir bankų skolinimosi kainoje.
„Mums reikia daugiau pasitikėjimo, kad infliacija tvariai juda link 2 proc. tikslo“, – sakė Federalinio rezervų banko vadovas Jerome Powell.
Jungtinėje Karalystėje Anglijos bankas taip pat akcentuoja infliacijos ir paslaugų kainų inerciją, todėl palūkanų mažinimo pradžia gali būti nukelta, jei kainų spaudimas neatslūgs. Japonijoje situacija kitokia: ten centrinis bankas po ilgo itin žemų palūkanų laikotarpio žengė normalizavimo kryptimi, o tai keičia pasaulinį likvidumo foną.
Lietuvos gyventojams ir įmonėms didžiausias praktinis klausimas yra paskolų su kintamomis palūkanomis kaina, nes ji tiesiogiai priklauso nuo tarpbankinių palūkanų euro zonoje. Net jei bazinės normos pradės mažėti, greičiausias efektas paprastai matomas ten, kur palūkanos perskaičiuojamos kas 3, 6 ar 12 mėnesių, o fiksuotų palūkanų paskolose pokyčiai dažniau atsiranda per naujų sutarčių kainodarą.
Indėlių palūkanos dažniausiai reaguoja lėčiau ir priklauso ne tik nuo centrinių bankų normų, bet ir nuo bankų tarpusavio konkurencijos bei lėšų poreikio. Todėl laikotarpiais, kai rinkose daug neapibrėžtumo, indėlių pasiūlymai gali skirtis labiau nei bazinių palūkanų pokyčiai, o gyventojai dažniau lygina terminus ir sąlygas.
Pastaruoju metu prie rinkos analizės prisideda ir dirbtinis intelektas bei automatizuoti modeliai, kurie greičiau apdoroja makroekonominius duomenis ir centrinių bankų komunikaciją. Vis dėlto net pažangūs DI sprendimai negali pašalinti pagrindinio rizikos veiksnio: netikėtų infliacijos šuolių, geopolitinių sukrėtimų ar energijos kainų pokyčių, kurie priverčia centrinius bankus keisti toną.
Artimiausiu metu investuotojai ir skolininkai didžiausią dėmesį skirs infliacijos, darbo rinkos ir ekonomikos augimo rodikliams, nes jie lems, ar palūkanų mažinimas bus nuoseklus, ar pertraukiamas. Praktinis patarimas skolininkams išlieka tas pats: vertinti ne vien tik bazinių palūkanų prognozes, bet ir sutarties perskaičiavimo periodą, maržą bei asmeninį atsparumą įmokų svyravimams.
Šaltiniai:
https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/html/index.en.html
https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomccalendars.htm
https://www.bankofengland.co.uk/monetary-policy-summary-and-minutes
https://www.boj.or.jp/en/mopo/mpmdeci/index.htm
Leave a Reply