Smūgis į Naują saugųjį konfainmentą
Prieš keturis dešimtmečius Černobylio atominė elektrinė tapo didžiausios branduolinės avarijos istorijoje simboliu. Šiandien ji vėl atsidūrė dėmesio centre dėl karo rizikų: po 2025 metų vasario 14 dieną įvykusios drono atakos Naujas saugusis konfainmentas prarado pilną hermetizaciją.
Černobylio AE generalinis direktorius Serhijus Tarakanovas teigia, kad situacija šiuo metu valdoma, tačiau pats hermetiškumo praradimas keičia darbo sąlygas ir planus. Pasak jo, pagal dokumentaciją objekto „Ukrityje“ saugios eksploatacijos terminas buvo numatytas iki 2029 metų spalio pabaigos, o tai turėjo suteikti laiko pasirengti dalies konstrukcijų demontavimui.
„Nė viena atominė elektrinė pasaulyje nebuvo projektuojama taip, kad ją apšaudytų. Bet mes turime avarinį reagavimo planą“, – sakė Serhijus Tarakanovas.
Ką reiškia „Ukrityje“ būklė ir realios griūties rizikos
Vadovo teigimu, 1986 metais per 206 dienas pastatytas sarkofagas buvo statomas ekstremaliomis radiacijos sąlygomis, todėl jame išliko vadinamųjų nestabilių konstrukcijų, kurių dalis laikosi ne idealiais junginiais, o dėl trinties jėgų. Černobylio AE pabrėžia, kad konstrukcijų būklė nuolat stebima, o be papildomo išorinio poveikio savaiminės griūties prielaidų šiuo metu nėra.
Vis dėlto esminė rizika siejama su pakartotiniais smūgiais. Elektrinės vadovas pripažįsta, kad masyvus raketos smūgis, pažeidžiantis išorinį konfainmento apvalkalą ir pasiekiantis „Ukrityje“, galėtų sukelti pastatų griūtį ir pakelti į orą radioaktyvias dulkes bei kuro turinčias medžiagas, kurių objekte yra keli šimtai tonų.
Šiame kontekste svarbus ir meteorologinis faktorius. Radioaktyvių dalelių sklidimo kryptis priklausytų nuo vėjo, todėl poveikis teoriškai galėtų peržengti Ukrainos ribas, kaip 1986 metais tarša buvo fiksuota Skandinavijoje.
Avarinis reagavimas, pratybos ir darbas karo sąlygomis
Černobylio AE nurodo, kad avarinio reagavimo algoritmai yra parengti, o pratybos vykdomos reguliariai kartu su Ukrainos gelbėjimo tarnybomis. Elektrinė taip pat bendradarbiauja su nacionaliniais radiacinės medicinos specialistais Kyjive, siekdama nuolat atnaujinti reagavimo praktikas.
Tuo pat metu dėl prarastos konfainmento sandarumo funkcijos sustabdyti kai kurie darbai, tiesiogiai susiję su planuotu nestabilių konstrukcijų demontavimu. Vadovo teigimu, tokie darbai buvo numatyti kaip pilotinis ankstyvojo demontavimo etapas, skirtas technologijoms išbandyti itin aukštos radiacijos aplinkoje.
Finansinėje ir žmogiškųjų išteklių pusėje situacija išlieka įtempta. Elektrinė finansuojama iš Ukrainos valstybės biudžeto, prognozuojamas finansavimo deficitas, o darbo rinkoje jaučiamas specialistų trūkumas, nors licencijos reikalavimams užtikrinti personalo, pasak vadovo, pakanka.
Kiek gali kainuoti konfainmento remontas
Remonto kaštai vertinami plačiame intervale dėl techninių ir radiacinių apribojimų. Po atakos Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, administruojantis tarptautinę paramą Černobylio projektams, į vertinimą įtraukė Prancūzijos bendroves „Bouygues“ ir „Vinci“, anksčiau dalyvavusias konfainmento statybose konsorciume „Novarka“.
Jų išvadose pažymėta, kad atstatymas yra įmanomas, tačiau brangus. Skaičiuojama, kad darbų kaina gali siekti nuo 300 iki 700 mln. eurų, o patogumo dėlei vidurkis dažnai įvardijamas apie 500 mln. eurų. Tikslus biudžetas, pasak elektrinės vadovo, turėtų būti patikslintas per maždaug 18 mėnesių, vykstant ankstyvoms inžinerinėms ir pirkimų procedūroms.
Pagrindiniai iššūkiai susiję su tuo, kad arka buvo surinkta atokiau nuo reaktoriaus pastatų, mažesnės radiacijos zonoje, o vėliau perstumta bėgiais. Dabar jos stumdyti neplanuojama, nes tai didintų pažeidžiamumą oro atakoms, o remontas vietoje vykdomas didelės radiacijos sąlygomis, todėl ieškoma sprendimų, kaip labiau robotizuoti dalį darbų ir sumažinti žmonių ekspoziciją.
Atliekų ir panaudoto kuro infrastruktūra bei saulės elektrinės planai
Černobylio zonoje veikia svarbi infrastruktūra, susijusi su panaudotu branduoliniu kuru ir radioaktyviomis atliekomis. Elektrinė pabrėžia, kad 2020 metais licencijuota panaudoto kuro saugykla, vadinama SFSF-2, veikia ir leidžia palaipsniui perkelti ilgą laiką saugotas panaudoto kuro kasetes iš senesnės vandeniu aušinamos saugyklos.
Vadovas nurodo, kad iš viso saugoma apie 21 tūkst. kuro kasečių, o perkėlimo procesas, nors ir sutrikdytas okupacijos laikotarpiu, tęsiasi. Jo teigimu, iki šiol perkelta apie 28 proc., tai yra daugiau nei 6 tūkst. kasečių, o moderni sauso tipo saugykla mažiau priklausoma nuo išorinio elektros tiekimo.
Dar vienas akcentas yra elektros tiekimo patikimumas ir sąnaudų mažinimas. Černobylio teritorijoje įrengiama apie 2 megavatų galios saulės elektrinė, kuri, pasak vadovo, pirmiausia skirta pačios elektrinės poreikiams ir turėtų sumažinti išlaidas elektrai. Kol kas neplanuojama grįžti į elektros rinką kaip tiekėjui, tačiau ateityje tokia galimybė neatmetama.
Ateities vizija: zona tarp saugumo ir plėtros
Kalbėdamas apie ateitį, Černobylio AE vadovas pabrėžia, kad zona turi unikalų statusą ir infrastruktūrą, kuri potencialiai galėtų būti panaudota energetikos ir pramonės projektams, įskaitant žaliosios generacijos plėtrą. Jis taip pat skeptiškai vertina mažųjų modulinių reaktorių kryptį, teigdamas, kad po Černobylio pamokų reikėtų remtis patikrintomis technologijomis.
Atskirai išskiriamas Slavutyčiaus miestas, kuriame gyvena daug buvusių ir esamų energetikos specialistų. Dėl karo logistikos pasikeitė personalo kelionės į darbą maršrutai ir darbo pamainų trukmė, o mieste, pasak vadovo, mažėjo gyventojų skaičius, bet kartu atvyko ir dalis iš vidaus perkeltų žmonių.
Elektrinė taip pat primena, kad šalia kasdienio darbo išlieka istorinė atmintis: įmonėje vis dar dirba šimtai avarijos likviduotojų, tačiau tiesiogiai 1986 metais elektrinėje dirbusių žmonių, pasak vadovo, liko apie dešimt. Minėjimai ir atminimo renginiai planuojami balandžio 25 ir 26 dienomis.
Šaltiniai:
https://www.iaea.org/topics/chernobyl
https://www.ebrd.com/what-we-do/sectors/nuclear-safety.html
https://world-nuclear.org/information-library/safety-and-security/safety-of-plants/chernobyl-accident.aspx
Leave a Reply