Lietuvos regionų ateitis vis dažniau sprendžiama ne vien demografijos statistikoje, o investicijų ir būsto pasiūlos dinamikoje. Balandžio 23 dieną parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje vykusiame Savivaldybių investicijų forume, surengtame parodos „Resta“ metu, diskutuota, kodėl vieni miesteliai traukiasi, o kiti vėl tampa patrauklūs gyventi ir dirbti.
Diskusiją organizavo „Litexpo“ kartu su Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Forumo dalyviai akcentavo, kad regionų gyvybingumą lemia trys praktiniai dalykai: darbo vietos, kasdienio gyvenimo paslaugos ir galimybė patogiai įsikurti, įskaitant naują būstą bei infrastruktūrą.
„Ten, kur susijungia darbas, gyvenimo kokybė ir būstas, regionai pradeda klestėti“, – sakė Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Kauno rajono pavyzdys
Viena dažniausiai minimų sėkmės istorijų forume tapo Kauno rajono savivaldybės plėtra. Meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad savivaldybė per Nepriklausomybės laikotarpį nuosekliai transformavosi iš agrarinio krašto į modernią, investicijoms patrauklią teritoriją, kartu išlaikydama žemės ūkio tradicijas.
Pasak mero, savivaldybėje vystomos penkios verslo zonos, o lygiagrečiai stiprinama kurortinė kryptis ir viešoji infrastruktūra. Toks modelis, kai ekonominė plėtra derinama su gyvenimo aplinkos kokybe, tampa vis svarbesnis savivaldybėms, siekiančioms pritraukti tiek investuotojus, tiek naujakurius.
Kauno rajonas išsiskiria ir statybų aktyvumu. Pagal išduodamų statybos leidimų skaičių savivaldybė minima tarp lyderių, o tai signalizuoja rinkai apie augantį būsto poreikį bei plėtros potencialą.
„Mums verslas yra strateginis partneris, todėl savivaldybė aktyviai dirba su investuotojais: užtikrina operatyvų dokumentų tvarkymą, vykdo palankią mokesčių politiką, padeda kurti infrastruktūrą“, – sakė V. Makūnas.
Kas traukia investuotojus ir gyventojus
Forume pabrėžta, kad šiandien investuotojai vertina ne tik sklypo kainą ar logistinius privalumus, bet ir tai, ar teritorija gali išlaikyti darbuotojus. Praktikoje tai reiškia darželius, mokyklas, paslaugų prieinamumą, patogų susisiekimą ir realų, įperkamo būsto pasirinkimą.
Mindaugas Statulevičius atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais regionuose daugėja atvejų, kai statomi nauji daugiabučiai, o tai keičia mažesnių miestų perspektyvą. Pasak jo, miestelių ateitį lemia ne deklaracijos, o konkretūs projektai, kurie sukuria nuolatinius gyventojų srautus ir paklausą vietos paslaugoms.
Kauno rajone, anot mero, verslo subjektų skaičius per dešimtmetį išaugo daugiau kaip du kartus ir šiuo metu siekia 5 680. Jis taip pat teigė, kad tiesioginės užsienio investicijos savivaldybėje nuo 2015 metais buvusių 116 mln. eurų augo ir 2024 metais sudarė beveik 1 000 000 000 eurų.
Nekilnojamo turto rinka ir regionų kryptis
Diskusijoje aptartos ir platesnės nekilnojamo turto rinkos tendencijos. Remiantis Registrų centro skelbiamais sandorių duomenimis, būsto įsigijimų aktyvumas išlieka svarbiu indikatoriumi tiek didmiesčiams, tiek sparčiau augantiems priemiesčiams ir regionams.
Ekspertų vertinimu, regionų nekilnojamo turto segmentui vis didesnę įtaką daro gyventojų lūkestis ne vien kvadratiniams metrams, o gyvenimo būdui. Žmonės renkasi vietas, kur kasdieniai sprendimai nereikalauja ilgo važiavimo iki darbo ar ugdymo įstaigų, o tai savivaldybėms reiškia aiškų uždavinį: kartu planuoti darbo vietas, būstą ir socialinę infrastruktūrą.
Forumo išvada paprasta: regionai atgyja ten, kur savivaldybės sugeba veikti kaip partnerės investuotojams, o investicijos materializuojasi ne tik pramonės ar paslaugų objektuose, bet ir gyvenamuosiuose projektuose bei patogioje aplinkoje gyventojams.
Šaltiniai:
https://www.registrucentras.lt/p/1189
https://www.litexpo.lt/lt/
Leave a Reply