Sodininkų triukas: šis dervos tirpalas dezorientuoja skruzdėles ir palieka amarus be apsaugos

Written by

in

Skruzdėlės sode dažnai tampa nepastebimu amarų sąjungininku: jos saugo kolonijas nuo natūralių priešų ir perneša amarus ant jaunų ūglių net po purškimų. Dėl to vien amarų naikinimas neretai duoda tik trumpalaikį efektą, o problema greitai sugrįžta.

Specialistai pabrėžia, kad lipnios gaudyklės ant kamienų ar vadinamieji gaudomieji diržai gali būti tik pagalbinė priemonė. Skruzdėlės geba rasti aplinkkelius per žemesnes šakas, atramas ar greta augančius augalus, o pats lipnus sluoksnis laikui bėgant apsineša dulkėmis ir praranda veiksmingumą.

Kas iš tiesų veikia prieš skruzdėles?

Efektyviausia strategija paprastai remiasi integruota augalų apsauga, kai vienu metu mažinama ir amarų žala, ir skruzdėlių aktyvumas. Skruzdėlėms svarbiausia ne pats medis, o galimybė pasiekti lipčiaus šaltinį, todėl tikslas yra sutrikdyti jų judėjimo kelius ir elgesį.

Praktikoje sodininkai neretai renkasi stiprų kvapą turinčias priemones, kurios skruzdėlėms tampa atbaidančiu signalu. Viena iš populiarių naminių priemonių yra beržų derva ir dervos muilas, kurių kvapas vabzdžiams ypač nemalonus, o ant žievės susidaranti plėvelė trumpam pakeičia paviršiaus savybes.

Kaip pasigaminti dervos tirpalą?

Dažniausiai naudojamas receptas yra toks: apie 50 gramų dervos muilo sutarkuojama ir ištirpinama 1 litre karšto vandens. Tuomet įmaišomi 2 valgomieji šaukštai beržų dervos, o gautas koncentratas praskiedžiamas 5 litrais vandens.

Paruoštą tirpalą rekomenduojama naudoti tą pačią dieną, kad jis nesusisluoksniuotų ir derva pasiskirstytų tolygiai. Jei mišinys pastovi, prieš naudojimą jį verta dar kartą gerai išmaišyti.

Kaip tepti ant medžių?

Tirpalą patariama pilti taip, kad jis nubėgtų kamienu ir patektų į žievės nelygumus bei įtrūkimus. Paprastai apdorojama atkarpa nuo kamieno pagrindo iki pirmųjų apatinių šakų, nes tai pagrindinis skruzdėlių judėjimo koridorius.

Kai kurie sodininkai papildomai sudrėkina ir pomedį, maždaug 30–50 centimetrų spinduliu aplink kamieną, kad kvapas būtų intensyvesnis ir labiau klaidintų vabzdžius. Vis dėlto svarbu nepersistengti, kad priemonė nepatektų ant jautrių valgomų dalių ar žiedų.

Skelbiama, kad poveikis dažniausiai išlieka apie 3–4 savaites, tačiau reali trukmė priklauso nuo kritulių, temperatūros ir to, kaip intensyviai skruzdėlės juda konkrečioje vietoje. Jei po stipraus lietaus aktyvumas atsinaujina, apdorojimą gali tekti pakartoti.

Ekspertai taip pat primena, kad amarų kontrolėje svarbūs natūralūs priešai, pavyzdžiui, boružės ir auksavabaliai, todėl plataus veikimo insekticidai gali duoti priešingą rezultatą. Jei skruzdėlės nebesaugo amarų, natūralūs plėšrūnai dažnai greičiau sumažina kolonijas be papildomų cheminių priemonių.

Prieš naudojant bet kokias priemones ant vaismedžių ar uogakrūmių, verta įvertinti augalo būklę ir laikytis saugaus naudojimo principų. Jei kyla abejonių dėl jautrių veislių, jaunos žievės ar aplinkos poveikio, saugiausia pirmiausia išbandyti mažame plote.

Šaltiniai:

https://extension.umn.edu/yard-and-garden-insects/aphids

https://extension.psu.edu/aphids-on-trees-and-shrubs

https://ipm.ucanr.edu/PMG/PESTNOTES/pn7411.html

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *