Lenkijoje viena didžiausių namų modernizavimo ir taršos mažinimo iniciatyvų Czyste Powietrze atsidūrė teisėsaugos ir politikų dėmesio centre. Centrinis antikorupcijos biuras (CBA) bei prokuratūra renka dokumentus, o Aukščiausioji audito institucija NIK skelbia planuojanti išskirtinio masto patikrinimą, kuriame bus vertinama ne tik tvarka, bet ir realūs rezultatai.
2026 metų balandžio 21 dieną CBA pareigūnai atvyko į Klimato ir aplinkos ministeriją, Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą (NFOŚiGW) bei regioninius fondus. Ministerijos atstovų teigimu, pareikalauta dokumentų, susijusių su programa nuo 2021 metų birželio 1 dienos, o institucijos žada pateikti visą prašomą medžiagą.
Programos klausimas tuo pačiu virsta politiniu išbandymu valdančiajai koalicijai. Seime planuojamas balsavimas dėl nepasitikėjimo klimato ir aplinkos ministre Paulina Hennig-Kloska, o dalis koalicijos partnerių viešai signalizuoja, kad sprendimas gali nebūti automatiškas.
Įtarimai dėl piktnaudžiavimo
Teisėsaugos tyrimų fonas siejamas su įtarimais, kad dalis rangovų ir tarpininkų galėjo piktnaudžiauti sistema, o gyventojai buvo įtraukiami į sutartis dėl darbų, kurie realiai nebuvo atlikti arba buvo atlikti ne taip, kaip deklaruota. Lenkijos prokuratūros vertinimu, žala galėjo siekti dešimtis milijonų eurų, o atskirais atvejais būta sulaikymų.
Ministerija tvirtina, kad problemos yra ilgalaikės ir išryškėjo dėl ankstesnių sprendimų, kurie, pasak pareigūnų, padidino rizikas: buvo išplėstas išankstinis finansavimas ir sušvelninti tam tikri išlaidų ribojimai. 2025 metais programa buvo peržiūrėta, o atnaujintoje schemoje įdiegti papildomi saugikliai, skirti geriau apsaugoti paramos gavėjus.
NIK vertins ne tik procedūras
NIK praneša, kad šį kartą tikslas bus platesnis nei formali dokumentų patikra. Auditoriai ketina vertinti, ar programos valdymas ir subsidijų skyrimo modelis sudarė sąlygas pasiekti deklaruotus tikslus, įskaitant suderinamumą su tarptautinių finansuotojų reikalavimais.
„Pagrindinis tikslas yra patikrinti, ar programos valdymas ir finansavimo skyrimo būdas leido pasiekti numatytus rezultatus ir atitiko Pasaulio banko reikalavimus“, – rašoma NIK informacijoje.
Numatoma, kad kontrolė apims dotacijų sistemą, atsiskaitymo mechanizmus ir investicijų energetinį efektyvumą. Išvadų laukiama vėliau, tačiau pats NIK akcentas rodo, kad bus klausiama ne tik, ar pinigai išmokėti teisėtai, bet ir ar jie sumažino taršą bei gyventojų šildymo sąnaudas.
Programos mastas ir vėluojančios išmokos
NFOŚiGW gina programą kaip vieną didžiausių energinio efektyvumo rėmimo mechanizmų Europoje ir pabrėžia, kad jos tikslas nėra vien šildymo šaltinių keitimas. Fondo teigimu, svarbiausia yra ilgalaikis pastatų energinio naudingumo didinimas ir emisijų mažinimas, todėl numatomi privalomi energiniai auditai prieš investicijas ir dokumentai po jų.
Fondas skelbia, kad nuo programos starto 2018 metų rugsėjį gauta daugiau nei 1 000 000 paraiškų, o deklaruota bendra paramos vertė viršija 9,5 mlrd. eurų. Kartu pripažįstama, kad viena jautriausių vietų išlieka išmokų greitis, nes administravimas tenka regioniniams fondams.
Pagal pateiktus duomenis, 2026 metų kovo 31 dieną vėluojančių mokėjimo prašymų, kurių nagrinėjimas ar išmokėjimas užsitęsė ilgiau nei 30 dienų, buvo 8 443, o jų vertė siekė apie 55 mln. eurų. Fondo teigimu, vėlavimų mastas mažėja dėl organizacinių pokyčių ir sustiprintų pajėgumų regionuose, tačiau problema dar nėra pilnai išspręsta.
Artimiausiais mėnesiais programos ateitis priklausys nuo kelių lygiagrečių procesų: teisėsaugos tyrimų, NIK revizijos ir politinių sprendimų Seime. Net ir išlaikius programos finansavimo apimtį, didžiausias klausimas lieka tas pats: ar tokio masto subsidijos sugeba nuosekliai mažinti taršą ir energetinį skurdą, kartu užkertant kelią piktnaudžiavimui.
Šaltiniai:
https://www.nik.gov.pl/aktualnosci/czyste-powietrze-kontrola.html
https://www.epo.europa.eu/en/news/eppos-investigation-polish-clean-air-programme
https://www.gov.pl/web/klimat/program-czyste-powietrze
https://czystepowietrze.gov.pl/
Leave a Reply