Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje

Pagalba šeimai – arčiau žmonių

Vienas didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir per šį laiką pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad įvairių sunkumų ar krizių metu žmonės galėtų greitai gauti profesionalią pagalbą savo savivaldybėje.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. Numatyta, kad iniciatyva bus įgyvendinama iki 2029 metų vidurio, stiprinant pagalbos prieinamumą visose Lietuvos savivaldybėse.

Kokios paslaugos teikiamos nemokamai?

„KOPA“ apima įvairias paslaugas: individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio pagalbos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Prireikus žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o jų derinį, kad sprendimai būtų tvaresni.

Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai. Praktikoje tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne vien emocinei būklei, bet ir kasdieniams įgūdžiams, bendravimui šeimoje, konfliktų sprendimui bei santykių atkūrimui.

„Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

Rezultatai ir tarptautinis dėmesys

Vertinant projekto poveikį, svarbus rodiklis yra paslaugų gavėjų patirtis. Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. respondentų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas.

Pasak projekto vykdytojų, žmonės labiausiai vertina specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir galimybę įgytus įgūdžius pritaikyti kasdienybėje. Nacionaliniu mastu organizuojamas modelis sulaukė ir tarptautinio dėmesio – juo domėjosi į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos delegacija.

Projekte skaičiuojamas ir paslaugų mastas: kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę laikotarpio suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Siekiant prieinamumo, kai kur organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

Didelis dėmesys skiriamas ir problemoms, kurios dažnai ilgai lieka šešėlyje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Projekto logika – padėti anksčiau, kol sunkumai netapo giliomis ir brangiai kainuojančiomis pasekmėmis.

Projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Paslaugas savivaldybėse koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl informacijos ir nukreipimo.