Dviejų važiuojamųjų dalių kelias daugeliui atrodo savaime suprantamas, tačiau praktikoje vairuotojai jį dažnai supainioja su keliu, turinčiu daugiau eismo juostų. Dėl šios klaidos pasitaiko pavojingų manevrų, neteisingai pasirenkamas greitis ir skiriamos baudos.
Pagrindinis požymis yra ne juostų skaičius, o fizinis atskyrimas tarp priešingų krypčių eismo. Kryptis gali skirti žalia juosta, apsauginiai atitvarai, bortas ar kitas infrastruktūros elementas, dėl kurio priešpriešiniai srautai nebesusikerta.
Vien tik tai, kad kelias turi dvi važiuojamąsias dalis, dar nereiškia, kad jame automatiškai leidžiama važiuoti greičiau. Didžiausias leistinas greitis priklauso nuo vietos, kelio kategorijos, eismo organizavimo ir ženklinimo, o ne nuo to, kaip plačiai atrodo kelias.
Vairuotojai ypač dažnai suklysta vertindami, kada galima apsisukti ar pasukti į kairę. Tokiuose keliuose manevrai paprastai leidžiami tik ten, kur tai numatyta infrastruktūra ir leidžia kelio ženklai, pavyzdžiui, specialiose pervažose per skiriamąją juostą ar sankryžose.
Bandymas kirsti skiriamąją juostą neleistinoje vietoje gali baigtis ne tik bauda, bet ir avarine situacija. Dėl to realiame eisme dažnai tenka važiuoti iki artimiausios sankryžos, nuovažos ar apsisukimo vietos, net jei ji atrodo toliau, nei norėtųsi.
Kitas dažnas įprotis, keliantis konfliktų sraute, yra ilgas važiavimas kairiąja juosta, kai eismas vyksta keliomis juostomis ta pačia kryptimi. Pagal bendrą taisyklę vairuotojas turi laikytis kuo arčiau dešinės, o kairiąją juostą naudoti lenkimui, persirikiavimui ar pasiruošimui posūkiui.
Prie rizikų prisideda ir nepakankamas dėmesys jungiamiesiems keliams bei įvažiavimams, kur atsiranda greitėjimo ir lėtėjimo juostos. Keičiant juostą svarbu įvertinti akląsias zonas, stebėti veidrodėlius ir nenumanyti, kad atskirti srautai visada reiškia laisvesnes sąlygas važiuoti greičiau.
Dviejų važiuojamųjų dalių keliai projektuojami tam, kad sumažintų kaktomušos susidūrimų tikimybę ir pagerintų eismo pralaidumą. Tačiau saugumą galutinai lemia vairuotojų sprendimai: teisingas kelio tipo atpažinimas, ženklų laikymasis ir kantrybė renkantis teisėtą manevro vietą.
Leave a Reply