Užmiršta roko pradžia
Portugalijos roko istorija dažnai siejama su vėlesnėmis pavardėmis ir 7–8 dešimtmečių scena, tačiau naujas dokumentinis filmas nukreipia dėmesį į daug ankstesnį vardą. Režisierės Franciscos Marvão darbas pasakoja apie Zuritą de Oliveira, kuri 1961 metais įrašė tai, kas laikoma pirmuoju Portugalijoje rokenrolo kūriniu.
Filme pabrėžiama, kad de Oliveira tuo metu jau buvo patyrusi atlikėja, 1950-aisiais įrašiusi lengvosios muzikos albumų. Vis dėlto ji ryžosi staigiam posūkiui į iš JAV sklindančius naujus garsus ir įrašė dainą O Bonitão do Rock, kuri šiandien minima kaip kertinis žanro startas šalyje.
Išskirtinumą sustiprino ir tai, kad Zurita de Oliveira ne tik dainavo, bet ir grojo elektrine gitara, o tokia scena 6 dešimtmetyje moteriai buvo reta. Vėliau ji subūrė savo grupę, koncertavo įvairiose Portugalijos vietose, o vėlesniais metais kūrė ir fado dainas.
Zurita de Oliveira mirė 2015 metais, sulaukusi 84 metų, tačiau jos indėlis ilgą laiką liko paraštėse. Dokumentika siekia parodyti, kaip kultūrinė atmintis formuojama ne tik per hitus, bet ir per tai, kas išsaugoma archyvuose.
Režisierei pritrūko archyvinės medžiagos
Režisierė Francisca Marvão teigia apie šią atlikėją sužinojusi rengdama ankstesnį projektą ir nusprendusi, kad Zuritos istorija verta atskiro filmo. Taip gimė dokumentika Who’s Afraid of Zurita de Oliveira?, kurios centre yra ne vien biografija, bet ir klausimas, kodėl pionierės vardas buvo primirštas.
„Ji vadinama Portugalijos roko pradininke, tačiau buvo gerokai daugiau: muzikantė, tekstų autorė, dramaturgė, atlikėja. Svarbiausia, ji 1960-aisiais drįso didelėje scenoje groti elektrinės gitaros solo“, – sakė Francisca Marvão.
Kuriant filmą teko spręsti ir praktines problemas: projektui prireikė sutelktinio finansavimo, o archyvinės medžiagos apie Zuritą beveik neišliko. Pasak režisierės, bėgant metams dingo repeticijų įrašai ir asmeniniai dokumentai, o dalis žmonių, galėjusių turėti medžiagos, jau mirė.
Dėl šios priežasties filme pasitelktos inscenizacijos: aktoriai atkuria epizodus, tarp jų ir tariamą interviu, paremtą to meto žurnalų citatomis ir liudijimais. Tokia forma leidžia užpildyti spragas, kai faktai žinomi, bet vizualinių įrodymų nėra.
Moterų scena sugrąžina dainas į dabartį
Vienas filmo akcentų – šiandienos atlikėjų ir grupių kvietimas perinterpretuoti Zuritos repertuarą. Marvão subūrė specialiai šiam projektui sukurtą grupę Zuritas Elétricas, kuri atlieka O Bonitão do Rock ir simboliškai suteikia sceną dabarties muzikantėms.
Dokumentikoje skamba ir kitų moterų kuriamos alternatyvios Portugalijos muzikos scenos atstovių interpretacijos, o dalis dainų, pasak kūrėjų, anksčiau apskritai nebuvo įrašytos ar atliktos viešai. Taip filmas veikia ne tik kaip pasakojimas, bet ir kaip gyvas repertuaro sugrąžinimas.
„Galėjome prikelti tekstus, kurie buvo pamiršti, kai kurie net nebuvo įrašyti. Klausydama, kaip kiekviena atlikėja suteikia balsą toms dainoms, labiau pajutau ir supratau, ką Zurita norėjo pasakyti“, – sakė reperė Dama Bete.
Filme taip pat pateikiami žmonių, artimai pažinojusių Zuritą de Oliveira, liudijimai, o vienas reikšmingesnių artefaktų – gitarą, kuria grojo pati atlikėja, kūrėjams perdavė komiko Camilo de Oliveira našlė Paula Marcelo. Dokumentinis filmas šiemet pristatytas IndieLisboa tarptautiniame kino festivalyje.
Leave a Reply