Gegužės 30 ir 31 dienomis danguje pasirodys ypatingas pilnaties derinys – vadinamasis mėlynasis mikromėnulis. Tai reiškia, kad pilnatis sutaps su Mėnulio buvimu netoli apogėjaus, kai jis nuo Žemės yra toliausiai.
Mikromėnulis vizualiai atrodo kiek mažesnis ir blankesnis nei įprasta pilnatis, nes Mėnulio orbita nėra idealiai apskrita. Dėl elipsės formos per mėnesį kinta atstumas iki Žemės, o didžiausio atstumo taškas ir vadinamas apogėjumi.
Šiuo atveju pilnatis bus maždaug apie 406 135 kilometrų atstumu, todėl tai turėtų būti mažiausiai atrodanti metų pilnatis. Astronomijos kalendoriuose pabrėžiama, kad panašus mėlynojo mikromėnulio sutapimas vėl pasikartos tik 2053 metais.
Kas yra mėlynasis Mėnulis?
Mėlynasis Mėnulis nėra Mėnulis, nusidažantis mėlynai. Taip vadinama situacija, kai per vieną kalendorinį mėnesį įvyksta dvi pilnatys – tai nutinka kas kelerius metus, nes sinodinis mėnesis trunka apie 29,53 dienos, o kalendorinis mėnuo dažniausiai yra 30 ar 31 dienos.
Kai pilnatis įvyksta pakankamai anksti mėnesio pradžioje, kita pilnatis „telpa“ į to paties mėnesio pabaigą. Dėl šio kalendoriaus ir Mėnulio ciklo nesutapimo terminas ir prigijo populiariojoje astronomijoje.
Kodėl mikromėnulis vadinamas retu?
Griežtos, vienos visiems privalomos mikromėnulio ribos nėra, todėl skirtingi šaltiniai taiko kiek skirtingus kriterijus. Dažnai mikromėnuliu vadinama pilnatis, kuri įvyksta labai arti apogėjaus, o kai kur micromėnulio riba brėžiama maždaug nuo 405 000 kilometrų atstumo iki Žemės centro.
Retumas šįkart siejamas ne su pačiu mikromėnuliu, o su dvigubu sutapimu: kad pilnatis būtų ir mėlynoji, ir tuo pačiu metu vyktų netoli apogėjaus. Toks kalendorių ir orbitos fazių suderinamumas pasitaiko gerokai rečiau nei atskirai mėlynoji pilnatis ar apogėjui artima pilnatis.
Kaip stebėti Lietuvoje?
Pilnaties geriausia dairytis vakare, kai Mėnulis kyla rytinėje dangaus pusėje, priešingoje nei leidžiasi Saulė. Stebėjimui pakanka plika akimi, o žiūronai ar teleskopas padės geriau pamatyti detales, nors pats Mėnulio „dydžio“ skirtumas labiau juntamas lyginant su kitomis pilnatimis.
Didelę įtaką įspūdžiui daro vadinamoji Mėnulio iliuzija: prie horizonto jis dažnai atrodo didesnis vien dėl žmogaus regos ypatybių. Todėl norint objektyviau palyginti, verta pasižiūrėti į Mėnulį ir jam pakilus aukščiau, arba palyginti nuotraukas, darytas vienodais nustatymais.
Leave a Reply