Viena stiklinė avinžirnių arba juodųjų pupelių per dieną gali būti siejama su palankesniais širdies sveikatos rodikliais žmonėms, turintiems prediabetą. Tokias išvadas pateikė JAV mokslininkai, 12 savaičių stebėję, kaip ankštinių vartojimas veikia cholesterolį ir uždegimo žymenis.
Tyrimas atliktas Ilinojaus technologijos institute, o jo rezultatai 2025 metų gegužę publikuoti mokslo žurnale „Current Developments in Nutrition“. Jame dalyvavo 72 suaugusieji, kuriems nustatyta prediabetinė būklė.
Ką parodė 12 savaičių tyrimas
Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: vieni kasdien valgė po stiklinę juodųjų pupelių, kiti po stiklinę avinžirnių, trečioji grupė gavo po stiklinę ryžių. Kraujo tyrimai buvo atliekami prieš pradedant, po 6 savaičių ir po 12 savaičių, vertinant cholesterolį, uždegimo žymenis ir gliukozės apykaitos rodiklius.
Ryškiausi pokyčiai fiksuoti dviejose srityse. Avinžirnių grupėje bendrasis cholesterolis vidutiniškai sumažėjo nuo 200,4 miligramo decilitre iki 185,8 miligramo decilitre, o juodųjų pupelių grupėje sumažėjo vienas iš uždegimo žymenų.
Tuo pačiu tyrime nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų gliukozės kiekio kraujyje pokyčių. Tai reiškia, kad pagrindinė stebėta nauda šiame eksperimente labiau sietina su lipidų apykaita ir uždegiminiais procesais, o ne su tiesioginiu cukraus rodiklių gerėjimu per 12 savaičių laikotarpį.
„Žmonės, turintys prediabetą, dažnai patiria lipidų apykaitos sutrikimų ir lėtinį, nedidelio intensyvumo uždegimą, kurie gali prisidėti prie širdies ligų ir 2 tipo diabeto vystymosi. Mūsų tyrimas parodė, kad pupelių vartojimas padėjo reikšmingai sumažinti cholesterolio kiekį ir uždegimą, nors gliukozės kiekis nepakito“, – sakė Morganne M. Smith iš Ilinojaus technologijos instituto.
Kodėl ankštiniai siejami su nauda
Ankštiniai, tokie kaip avinžirniai ir pupelės, yra svarbus augalinių baltymų ir maistinių skaidulų šaltinis. Būtent skaidulos dažnai siejamos su palankesniu cholesterolio profiliu, nes gali mažinti cholesterolio pasisavinimą ir prisidėti prie geresnės žarnyno mikrobiotos veiklos.
Be to, ankštiniai paprastai turi mažai sočiųjų riebalų ir gali būti naudingi kaip dažnesnis pasirinkimas vietoje itin perdirbtų produktų. Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai nėra „greitas sprendimas“: poveikis priklauso nuo bendro mitybos konteksto, porcijų dydžio ir individualios sveikatos būklės.
Kaip juos įtraukti į mitybą
Avinžirniai tinka troškiniams, karis, salotoms, užtepėlėms ir humusui, o juodosios pupelės dažnai naudojamos sriubose, vieno puodo patiekaluose ar kaip priedas prie ryžių. Renkantis konservuotus produktus verta atkreipti dėmesį į sudėtį, ypač druskos kiekį, o sausas ankštines kultūras rekomenduojama mirkyti ir virti namuose.
Žmonėms, turintiems prediabetą ar kitų medžiagų apykaitos sutrikimų, prieš didesnius mitybos pokyčius pravartu pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu. Tyrimas rodo perspektyvią kryptį, tačiau jis neatsako į visus klausimus apie ilgalaikį poveikį ir geriausias porcijas skirtingoms grupėms.
Informacija yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios medicininės konsultacijos.
Šaltiniai:
https://cdn.nutrition.org/article/S2475-2991(25)01621-X/fulltext
https://www.sciencedirect.com/journal/current-developments-in-nutrition
Leave a Reply