Artėjant česnakų derliaus metui daržininkai dažnai griebiasi seno, bet iki šiol aptarinėjamo triuko – suriša lapus į laisvą mazgą. Teigiama, kad taip augalas mažiau energijos skiria antžeminei daliai, o daugiau maisto medžiagų nukreipia į galvutę.
Šis būdas nėra stebuklinga priemonė, tačiau tinkamu metu atliktas veiksmas gali padėti česnakams tolygiau baigti brendimą. Didesnę įtaką derliui vis tiek daro veislė, laistymo režimas, dirvos derlingumas, tręšimas ir ligų kontrolė.
Kada surišti česnakų lapus?
Dažniausiai rekomenduojama tai daryti likus maždaug 2–3 savaitėms iki planuojamo kasimo. Žieminiai česnakai daugelyje Lietuvos vietovių paprastai priartėja prie šio etapo birželio pabaigoje ar liepos pradžioje, o vasariniai dažnai vėliau.
Svarbiausias orientyras – augalo būklė, o ne kalendorius. Tinkamą laiką išduoda gelstantys ir pradėję gulti apatiniai lapai, kai intensyvus augimas jau akivaizdžiai sulėtėjęs.
Per anksti surišti lapai gali sumažinti galvutės augimą ir pabloginti derlių, nes augalas dar būna aktyvioje vystymosi fazėje. Per vėlai atliktas veiksmas dažniausiai nebeduoda apčiuopiamos naudos, nes brendimas jau būna arti pabaigos.
Kaip tai atlikti teisingai?
Lapus suimkite į vieną kuokštą ir maždaug per vidurį lengvai suriškite į laisvą mazgą. Virvės ar juostelių paprastai nereikia, o mazgo stipriai veržti negalima, kad nelūžtų lapai ir neatsivertų kelias infekcijoms.
Jei laiškai kieti ir trapūs, patogiau rišti ryte arba vakare, kai augalas mažiau perdžiūvęs ir lapai elastingesni. Taip sumažinsite riziką juos pažeisti, ypač jei pasitaikė sausringas laikotarpis.
Ką tai gali duoti ir ko nepakeis?
Idėja paprasta: sulėtėjus antžeminės dalies augimui, augalas daugiau resursų skiria galvutės brendimui ir skiltelių formavimuisi. Praktikoje tai gali reikšti tvirtesnes, tankesnes galvutes ir kiek geresnį laikymąsi po derliaus nuėmimo, jei česnakai tinkamai išdžiovinami.
Vis dėlto lapų surišimas nepakeis pagrindinių taisyklių: česnakams kenkia ir užmirkimas, ir ilgalaikė sausra, o per didelės azoto normos vasaros pradžioje gali skatinti lapiją, bet ne galvutę. Taip pat svarbu stebėti ligų požymius, nes pažeisti augalai dažniau prastai laikosi sandėliuojant.
Nuėmimo momentas yra kritinis: per ilgai palikus česnakus dirvoje, galvutės ima irti, skiltelės atsiskiria, o toks derlius gerokai blogiau laikosi. Paprastai kasama tada, kai didžioji dalis lapų jau pageltę, o viršuje dar lieka keli žali lapai.
Po kasimo česnakus reikia gerai pradžiovinti vėdinamoje, nuo tiesioginės kaitros apsaugotoje vietoje. Tik visiškai išdžiūvęs derlius tinkamas ilgesniam laikymui, o skubėjimas sandėliuoti dažnai baigiasi pelėsiais ir puviniu.
Leave a Reply