Žalioji duglasija (Pseudotsuga menziesii) vis dažniau minima kaip alternatyva tujoms gyvatvorėse ir didesniuose soduose. Šis spygliuotis vertinamas dėl greito augimo, natūralesnės išvaizdos ir atsparumo šalčiui, todėl susidomėjimas juo pastaraisiais metais akivaizdžiai auga.
Vienas didžiausių privalumų – augimo tempas: pirmaisiais metais po pasodinimo palankiomis sąlygomis duglasija gali paaugti maždaug 70–80 cm per sezoną. Daug populiarių tujų veislių paprastai auga lėčiau, todėl norint greičiau suformuoti žalią sieną, duglasija tampa patrauklia alternatyva.
Šis augalas turi ir kitų savybių, dėl kurių žmonės jį renkasi vietoj įprastų, labai tankių tujų gyvatvorių. Duglasijos spygliai yra minkštesni, o patrinti gali skleisti sakų ir citrusus primenantį kvapą, be to, dekoratyvumo suteikia nedideli kankorėžiai su būdingomis pažiedėmis.
Kur geriausiai auga duglasija?
Duglasijai palankiausia saulėta vieta arba lengvas pavėsis, o dirvožemis turėtų būti derlingas, humusingas, šiek tiek rūgštus ir laidus vandeniui. Praktikoje tai reiškia, kad sode svarbu vengti kraštutinumų: tiek užmirkimo, tiek ilgalaikės sausros.
Nuolat šlapioje, sunkioje dirvoje didėja šaknų problemų ir grybinės kilmės ligų rizika, todėl prieš sodinant verta įvertinti, ar vanduo neužsistovi po liūčių. Taip pat prastai tinka labai smėlingos, skurdžios žemės, kur drėgmė greitai išgaruoja, o maisto medžiagų mažai.
Kaip sodinti gyvatvorei?
Sodinti galima pavasarį arba rudenį, tačiau gyvatvorei ypač svarbus atstumas, nes duglasija sparčiai didėja. Specialistai dažnai rekomenduoja sodinti dviem eilėmis šachmatiniu principu: tarp eilių paliekant apie 60 cm, o tarp augalų – apie 1,5 m.
Dažna klaida – per tankus sodinimas, kai norima kuo greičiau gauti „sieną“. Po kelerių metų tokios duglasijos pradeda konkuruoti dėl šviesos ir drėgmės, silpniau auga ir tampa jautresnės stresui, ypač karštomis vasaromis.
Ką būtina žinoti apie priežiūrą?
Pirmus du sezonus po pasodinimo duglasijai ypač svarbus reguliarus laistymas, nes tuo metu intensyviai formuojasi šaknų sistema. Vėliau augalas dažniau laikomas pakankamai nereikliu, tačiau ilgalaikė sausra ir išdžiovinantys vėjai gali pabloginti būklę.
Jei duglasija paliekama nekarpyta, ji ilgainiui tampa aukštu medžiu, todėl gyvatvorei būtinas formavimas. Pirmą karpymą patogiausia atlikti anksti pavasarį, kai jau pasibaigę stiprūs šalčiai, o antrą – rugsėjo mėnesį, nebeužtęsiant iki vėlyvo rudens.
Genint svarbu nepersistengti: vienu kartu paprastai nerekomenduojama trumpinti daugiau nei trečdalio ūglių ilgio. Nuoseklus, kasmetinis formavimas pirmaisiais metais padeda augalui išauginti daugiau šoninių šakų ir greičiau sutankėti, kartu išlaikant natūralesnę išvaizdą nei labai griežtai formuotos tujų sienos.
Renkantis šį spygliuotį verta įvertinti ir galutinį dydį: net ir prižiūrimas augalas linkęs augti stipriai, o netinkamai parinktoje vietoje gali tapti iššūkiu dėl aukščio bei užimamos erdvės. Todėl prieš sodinant pravartu apgalvoti ne tik pirmuosius kelerius metus, bet ir tai, kaip duglasija atrodys po dešimtmečio.
Leave a Reply