Gėlės, kurios žydi visą vasarą: įspūdingas vaizdas, o priežiūros prireiks stebėtinai mažai

Kaip suplanuoti žydėjimą visai vasarai

Norint, kad gėlynas džiugintų nuo birželio iki rudens, svarbiausia derinti skirtingų grupių augalus: daugiamečius, vienmečius ir dvimečius. Toks pasirinkimas leidžia išvengti žydėjimo „duobių“, kai vieni augalai jau baigė, o kiti dar tik ruošiasi.

Daugiamečiai suteikia stabilų pagrindą, vienmečiai garantuoja greitą efektą tą patį sezoną, o dvimečiai dažnai sukuria ypač gausų žydėjimą antraisiais metais. Lietuvos sąlygomis papildomai verta atsižvelgti į karščio bangas ir sausrą, kurios pastaraisiais metais kartojasi dažniau.

Daugiamečiai: pasodinate kartą, džiaugiatės metų metus

Ilgai žydintys daugiamečiai yra patogiausias pasirinkimas tiems, kurie nori mažiau darbo, bet daug spalvų. Tarp patikimiausių – ežiuolės, rudbekijos ir gaillardijos, kurios paprastai žydi nuo liepos iki rugsėjo ir vilioja bites bei drugius.

Jei norisi šaltesnių atspalvių, verta rinktis katžoles ir švelniąsias šalavijas: po pirmo žydėjimo jos dažnai atželia ir pražysta pakartotinai, jei lengvai apkarpomos. Pusiau pavėsiui tinka elegantiškesni, kompaktiškesni augalai, tačiau net ir jiems svarbu, kad dirva nebūtų nuolat permirkusi.

Vienmečiai ir dvimečiai: ilgas žydėjimas iki šalnų

Įspūdingiausią rezultatą pirmais metais dažniausiai duoda vienmetės gėlės, nes jos per vieną sezoną turi suspėti ir pražysti, ir subrandinti sėklas. Todėl aksominės, zinijos, petunijos ir surfinijos neretai krauna žiedus nuo birželio iki pirmųjų šalnų, jei gauna pakankamai šviesos ir maisto medžiagų.

Pavėsiui ar pusiau pavėsiui gerai tinka begonijos, o lengvesnį, „oro“ įspūdį kuria kosmėjos, kurios dažnai žydi gausiai net ir skurdesnėje dirvoje. Dvimetės gėlės, tokios kaip dedešvos, rusmenės ar darželiniai našlaičiai, paprastai būna kantrumo vertas pasirinkimas: pirmą sezoną jos augina lapus ir šaknis, o kitą – sukuria gausų žydėjimą.

Prie klasikinių dvimečių taip pat priskiriamos neužmirštuolės ir kvapnieji lakai, vertinami dėl ankstesnio žydėjimo ir gebėjimo pritraukti apdulkintojus. Tokie augalai ypač tinka natūralistinio ar kaimiško stiliaus gėlynams, kai norisi ne „sterilaus“, o gyvo, kintančio vaizdo.

Ką daryti, kad žydėjimas nesustotų

Net ir atspariausi augalai vasarą reikalauja kelių taisyklių: laistyti geriau rečiau, bet gausiai, vandenį pilant prie šaknų. Karščiausiomis dienomis laistymas ryte arba vakare padeda sumažinti garavimą ir augalų stresą.

Vienas veiksmingiausių triukų – reguliariai šalinti peržydėjusius žiedus, kad augalas energiją skirtų naujiems pumpurams, o ne sėkloms. Kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, šalavijams, katžolėms ar petunijoms, žydėjimo antrą bangą dažnai paskatina lengvas viso kerelio patrumpinimas.

Ilgai žydintys augalai greičiau išeikvoja maisto medžiagas, todėl vasarą praverčia trąšos žydintiems augalams, kuriose daugiau kalio ir fosforo. Azoto perteklius gali skatinti lapiją, bet silpninti žydėjimą, o mulčiavimas kompostu ar žieve padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir slopina piktžoles.