Daržovių derliaus nuėmimas daugeliui atrodo kaip darbų pabaiga, tačiau būtent tada prasideda etapas, lemiantis kitų metų rezultatus. Per sezoną dirva atiduoda augalams drėgmę ir maisto medžiagas, o jos struktūra dažnai suprastėja. Jei žemė paliekama likimo valiai, ji greičiau sukietėja, ima skursti ir tampa palankesnė piktžolėms.
Pirmas darbas po derliaus yra kruopščiai sutvarkyti lysves. Reikėtų pašalinti stiebus, lapus, šaknis ir piktžoles, kad dirvoje neliktų židinių, kuriuose galėtų peržiemoti ligų sukėlėjai ar kenkėjai. Augalų liekanas, kurios turėjo akivaizdžių ligų požymių, saugiau pašalinti atskirai, o ne dėti į kompostą.
Dirvai reikia oro ir humuso
Kai lysvė švari, verta lengvai supurenti viršutinį dirvos sluoksnį, kad jis geriau praleistų orą ir vandenį. Dažniausiai nebūtina giliai perkasti, ypač jei dirva lengvesnė ar nenorite ardyti jos sluoksnių. Praktikoje pakanka supurenimo maždaug 10–15 centimetrų gyliu, kad suaktyvėtų mikroorganizmai ir pagerėtų dirvos kvėpavimas.
Tuomet galima įterpti organinių medžiagų, kurios atkuria humusą ir ilgainiui kelia dirvos derlingumą. Tam tinka subrendęs kompostas, paskleidžiant maždaug 2–3 centimetrų sluoksnį ir lengvai įmaišant į viršų. Kompostas neveikia akimirksniu kaip mineralinės trąšos, tačiau jo nauda tvaresnė: dirva geriau sulaiko drėgmę, mažiau sukietėja ir tampa puresnė.
Nepalikite plikos žemės
Jei iki kitų sodinimų dar yra laiko, svarbu nepalikti plikos dirvos kelioms savaitėms ar mėnesiams. Atvira žemė greičiau išdžiūsta, o liūčių metu iš jos lengviau išplaunamos maisto medžiagos. Dėl to pavasarį gali tekti daugiau tręšti, o augalai startuoja silpniau.
Vienas paprasčiausių sprendimų yra mulčas iš smulkintos šiaudų, pradžiovintos nupjautos žolės ar susmulkintų lapų. Toks sluoksnis amortizuoja temperatūros svyravimus, saugo nuo perdžiūvimo ir pristabdo piktžolių dygimą. Svarbu mulčą dėti ant švarios lysvės, kad po juo nepasidaugintų piktžolės.
Žalioji trąša tampa standartu
Vis dažniau po derliaus pasirenkami žaliajai trąšai skirti augalai, kurie per trumpą laiką suformuoja šaknų sistemą ir biomasę. Jų šaknys purena dirvą, o įterpta žalioji masė padidina organinių medžiagų kiekį. Šis metodas ypač naudingas, kai norima mažinti cheminių trąšų poreikį ir gerinti dirvos struktūrą ilguoju laikotarpiu.
Reguliari priežiūra po derliaus leidžia pavasarį pradėti sezoną su gyvesne, puresne ir derlingesne žeme. Keli laiku atlikti darbai vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį dažnai lemia, ar kitais metais augalai augs stabiliai, ar teks gesinti dirvos nualinimo pasekmes.
Leave a Reply