Minkštasis akantas – įspūdinga daugiametė gėlė, kurią lengva atpažinti iš didelių, giliai karpytų lapų ir aukštų žiedynų. Nors augalas kilęs iš Viduržemio jūros regiono, tinkamai parinktoje vietoje jis gali sėkmingai augti ir mūsų klimato sąlygomis.
Akantas vertinamas ne tik dėl žydėjimo, bet ir dėl lapų formos, kuri nuo seno tapo architektūros simboliu. Būtent akanto lapų motyvai laikomi vienu iš įkvėpimo šaltinių korintinių kolonų kapitelių puošyboje, todėl augalas neretai vadinamas gyvu istorijos fragmentu sode.
Įspūdingas dydis ir forma
Palankiomis sąlygomis minkštojo akanto žiedynai gali siekti apie 180 centimetrų, o pats kerelis ilgainiui išsiplečia iki maždaug metro ir dar daugiau. Dėl to jam verta skirti erdvės, kad lapai galėtų laisvai skleistis ir neužgožtų kaimyninių augalų.
Geriausiai akantas atrodo kaip pavienis akcentas prie terasos, tako ar antroje gėlyno linijoje. Jis taip pat tinka prie akmeninių mūrų, tvorų ar pastatų sienų, kur dažnai susidaro šiltesnis mikroklimatas.
Kur sodinti, kad peržiemotų?
Akantui labiausiai tinka saulėta arba lengvai pritemdyta vieta ir derlinga, humusinga, laidžiai drenuota žemė. Dirvos reakcija turėtų būti neutrali arba silpnai šarminė, o svarbiausias tikslas – išvengti užmirkimo.
Didžiausia rizika mūsų kraštuose – žieminė drėgmė kartu su įšalu, kai šaknys kenčia nuo permirkimo ir staigių temperatūros svyravimų. Dėl to augalą verta sodinti ant lengvo pakilimo arba prie pietinės namo sienos, kur dirva greičiau pradžiūsta ir būna šilčiau.
Kada sodinti ir kaip prižiūrėti?
Minkštasis akantas turi ilgą liemeninę šaknį, todėl nemėgsta persodinimo ir gali sunkiau prigyti, jei dažnai kilnojamas. Patikimiausia sodinti pavasarį, nuo balandžio iki gegužės, arba vasaros pabaigoje, kad iki šalčių spėtų sustiprėti.
Rudenį neskubama nupjauti lapų, nes jie veikia kaip natūrali apsauga nuo šalčio. Po pirmųjų šalnų verta pridengti kerelio pagrindą sausa lapija, žieve ar eglišakėmis, o vėsesnėse vietovėse papildomas uždengimas gali lemti sėkmingą peržiemojimą.
Įsitvirtinęs akantas trumpas sausras paprastai ištveria be didelių problemų, todėl gausus laistymas jam nebūtinas. Pavasarį dažniausiai pakanka komposto arba daugiamečiams augalams skirto tręšimo, o jaunus lapus pravartu stebėti dėl šliužų, kurie mėgsta švelnius ūglius.
Derinant gėlyne akantas labiausiai tinka su augalais, mėgstančiais saulę ir laidžią dirvą, pavyzdžiui, levandomis, šalavijais ar dekoratyvinėmis žolėmis. Klasikiniuose gėlynuose jis dera ir su rožėmis, ežiuolėmis ar rudbekijomis, tačiau labai mažose erdvėse gali dominuoti dėl savo pločio.
Leave a Reply