Mokslininkai, vykdydami tarptautinę programą International Ocean Discovery Program, Atlanto vandenyne atliko daugiau nei kilometro gylio gręžinį ir atskleidė plačią kanalų bei plyšių sistemą. Ji, kaip rodo naujausi duomenys, jau dešimtis tūkstančių metų tiekia karštus skysčius į neįprastą hidroterminių šaltinių lauką, vadinamą Prarastu miestu.
Gręžinys atliktas Atlanto masyve netoli Vidurio Atlanto kalnagūbrio, kur vandenyno plutoje atsidengia gilesni Žemės mantijos uolienų sluoksniai. Ekspedicija iškėlė itin ilgą nenutrūkstamą mantijos uolienų šerdį, o tai leido tiksliau įvertinti, kaip skysčiai juda giliai po vandenyno dugnu.
Kas maitina Prarastą miestą?
Tyrėjai nustatė, kad uolienas raižo mikroplyšiai ir kanalai, kuriais ilgą laiką cirkuliavo jūros vanduo. Patekęs gilyn, jis reaguoja su olivino turtingomis peridotitų uolienomis, o ši cheminė transformacija, vadinama serpentinizacija, išskiria šilumą ir pagamina vandenilį bei metaną.
Vėliau šilti, chemiškai prisotinti skysčiai grįžta į jūros dugną ir formuoja šviesius karbonatinius kaminus. Skirtingai nei dauguma hidroterminių sistemų, kurias „varo“ vulkaninė šiluma ir labai karšti, metalų prisotinti tirpalai, Prarastame mieste pagrindinis energijos šaltinis yra būtent uolienų ir vandens reakcijos.
Kuo ši vieta išskirtinė?
Prarasto miesto skysčių temperatūra paprastai siekia apie 40–90 laipsnių Celsijaus, jie yra stipriai šarminiai ir turi daug vandenilio bei metano. Tokios sąlygos sukuria išskirtinę terpę mikroorganizmams, kurie geba naudoti cheminę energiją, o ne saulės šviesą.
Skaičiuojama, kad ši hidroterminė sistema veikia bent 120 000 metų, todėl laikoma viena ilgiausiai nenutrūkstamai aktyvių žinomų sistemų Žemėje. Naujos uolienų ir skysčių analizės leido pirmą kartą nuosekliai atsekti, kaip skysčiai keliauja nuo gilesnių mantijos zonų iki paviršiuje matomų kaminų.
Kodėl tai svarbu gyvybės paieškoms?
Atradimas svarbus ne tik geologijai, bet ir astrobiologijai, nes serpentinizacijos metu susidarantys vandenilis ir paprasti anglies junginiai gali būti „kuras“ sudėtingesnėms organinėms molekulėms. Dalis mokslininkų mano, kad panašios aplinkos galėjo prisidėti prie ankstyviausių gyvybės formų atsiradimo Žemėje.
Be to, analogiški procesai teoriškai galėtų vykti po ledine Jupiterio palydovo Europos ar Saturno palydovo Encelado pluta, kur, kaip rodo misijų duomenys, gali būti skysto vandens ir uolienų sąlytis. Todėl tokie gręžiniai ir detali chemijos analizė padeda geriau suprasti, kokių gyvybės „parašų“ reikėtų ieškoti kitur Saulės sistemoje.
Leave a Reply