Pomidorams pradėjus megzti pirmuosius vaisius, jų mitybos poreikiai pasikeičia: azotas, svarbus žaliosios masės augimui, ima trauktis į antrą planą. Žydėjimo ir nokimo metu daug didesnį vaidmenį įgauna kalis, taip pat fosforas, kalcis ir magnis.
Kalis tiesiogiai susijęs su cukrų pernaša ir kaupimu vaisiuose, todėl jo trūkstant pomidorai dažniau būna prėsko skonio, prasčiau kvepia ir lėčiau nusidažo. Silpnesnė mityba taip pat gali lemti plonesnę odelę, didesnį polinkį skilinėti ir trumpesnį laikymą po derliaus nuėmimo.
Norint natūraliai papildyti kalio atsargas, dažnai siūloma paprasta naminė trąša iš lengvai prieinamų virtuvės likučių. Ji ypač praverčia tuomet, kai augalai jau krauna vaisius, o darže norisi išvengti perteklinio azoto, kuris skatina lapiją, bet ne visada padeda kokybiškam derliui.
Pagrindas šiai trąšai – 4–5 sunokusių bananų žievės, kuriose gausu kalio junginių. Žieves nuvalykite nuo minkštimo likučių, smulkiai supjaustykite, sudėkite į didesnį stiklainį ir užpilkite 1 litru vandens.
Tuomet paruoškite mielių tirpalą: 25 gramus šviežių kepimo mielių ištirpinkite 300 mililitrų šilto vandens ir palikite apie 30 minučių. Vėliau supilkite į stiklainį su bananų žievėmis, įpilkite dar 1 litrą vandens, išmaišykite ir palikite pastovėti 24 valandas.
Po paros mišinį būtina praskiesti švariu vandeniu santykiu 1:10, kad trąša nebūtų per stipri. Vienam pomidorų krūmui paprastai pakanka apie 1 litro paruošto tirpalo, o prieš tręšiant pravartu lengvai sudrėkinti dirvą.
Šią trąšą patariama naudoti kas dvi savaites, laistant tik prie šaknų ir nešlapinant lapų bei stiebų. Taip sumažinama grybinių ligų rizika ir maisto medžiagos efektyviau pasiekia šaknų zoną, kur jų labiausiai reikia vaisių auginimo metu.
Leave a Reply