Susisukantys obels ar kriaušės lapai dažniausiai nėra atsitiktinumas. Tai vienas pirmųjų ženklų, kad medį veikia stresas, drėgmės trūkumas arba kenkėjai. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau sustabdyti žalą.
Lapų susisukimas yra savotiška gynybinė reakcija: taip sumažinamas vandens garinimas ir apsaugomi jautrūs audiniai. Tačiau vien pagal formą spręsti nepakanka, todėl verta apžiūrėti, ar nėra dėmių, lipnumo, pageltimo ar deformacijų. Šie požymiai dažnai tiksliai nurodo problemos kryptį.
Kas dažniausiai sukelia lapų deformaciją
Per sausras ar karščio bangas medžiai patiria vandens stresą, todėl lapai gali riestis į vidų ir prarasti stangrumą. Tokiais atvejais neretai matyti ir pristabdytas jaunų ūglių augimas, o dirva po laja būna išdžiūvusi gilesniuose sluoksniuose.
Kita dažna priežastis – staigūs oro pokyčiai ir mechaninis stresas po stipraus vėjo ar krušos. Pažeisti audiniai vėliau gali deformuotis, o susisukę lapai tampa jautresni ligoms. Jei kartu atsiranda dėmių ar apnašų, verta įtarti ir grybelines infekcijas.
Obelims pavojingiausios amarų kolonijos
Obelyse viena tipinių priežasčių yra amarai, kurie siurbia sultis iš jaunų lapų ir ūglių. Dėl to lapai greitai susiraito, nustoja normaliai vystytis, o ant paviršiaus gali atsirasti lipni danga. Ši lipni išskyra sudaro palankias sąlygas vystytis suodligei, todėl lapai ima atrodyti tamsūs ir nešvarūs.
Jei lapai susukti į tankų ruloną, verta juos atsargiai praskleisti ir pažiūrėti į vidų. Kenkėjai dažnai slepiasi būtent susisukusiuose lapuose, todėl plika akimi iš karto gali būti nepastebimi. Ankstyvas aptikimas svarbus, nes šiltu oru amarų populiacijos auga labai greitai.
Kriaušėse dažnai kaltininkė – kriaušinė medšarkė
Kriaušėms būdingas kenkėjas yra kriaušinė medšarkė, kurios lervos kenkia labiausiai. Jos minta jaunais lapais, lapkočiais ir švelniais ūgliais, todėl lapai deformuojasi, riestis pradeda anksti. Dažnas požymis taip pat yra lipnios išskyros, dėl kurių lapai blizga ir limpa.
Ilgiau užsitęsus pažeidimams medis silpsta, prasčiau formuoja naujus ūglius ir gali duoti mažesnį derlių. Jei problema kartojasi kasmet, verta peržiūrėti sodo priežiūros rutiną ir stebėjimo dažnį, nes kenkėjai dažnai peržiemoja netoliese.
Kaip reaguoti, kad žala neplistų
Lemiamas veiksnys yra reguliarus stebėjimas, ypač tikrinant jaunus prieaugius. Kuo anksčiau pastebimi pirmieji požymiai, tuo lengviau suvaldyti situaciją ir išvengti masinio lapų deformavimosi. Praktikoje tai reiškia trumpas apžiūras kas kelias dienas aktyvaus augimo laikotarpiu.
Vertinant būklę svarbu atskirti, ar vyrauja vandens stresas, ar matomi aiškūs kenkėjų pėdsakai, pavyzdžiui, lipnumas ar vabzdžių sankaupos. Jei pažeidimas didelis arba simptomai neaiškūs, tikslinga pasitarti su augalų apsaugos specialistu, kad priemonės būtų parinktos saugiai ir veiksmingai.
Leave a Reply