Plastiko dalelės šiandien aptinkamos praktiškai visur – ore, vandenyje ir dirvožemyje, o mokslininkai vis dažniau fiksuoja mikroplastiką ir žmogaus organizme. Nors daug kalbama apie vienkartines pakuotes, mažiau dėmesio sulaukia kita kasdienė plastiko forma – sintetiniai drabužiai.
Didelė dalis šiuolaikinės aprangos gaminama iš poliesterio, poliamido, nailono ar akrilo, kurie iš esmės yra iš naftos išgaunami polimerai. Jie patrauklūs gamintojams ir pirkėjams, nes yra pigiau pagaminami, greitai džiūsta, mažai glamžosi ir yra atsparūs dėvėjimuisi.
Ilgą laiką buvo laikoma, kad mikroplastiko dalelės iš audinių pro sveiką odą neprasiskverbia, nes yra per stambios. Tačiau tyrimai rodo, kad itin smulkios nanodalelės ir cheminiai priedai, naudojami sintetikoje, gali patekti ant odos ir jai daro didesnę įtaką esant šilumai, trinties poveikiui ar gausiam prakaitavimui.
Sintetiniai audiniai ypač dažni sportinėje aprangoje, nes vartotojai tikisi, kad ji „kvėpuos“, greitai išdžius ir atlaikys dažną skalbimą. Praktikoje dalis tokių audinių prastai praleidžia orą, o aptempti drabužiai dar labiau sustiprina šilumos ir drėgmės kaupimąsi prie kūno.
Vasarą ar intensyviai sportuojant tokie drabužiai gali sukurti vadinamąjį šiltnamio efektą – oda kaista, prakaitas nespėja išgaruoti, didėja trintis. Tai sudaro palankias sąlygas atsirasti nutrynimams, šutimuisi, odos sudirgimui, taip pat bakterijų ir grybelių dauginimuisi, kuris siejamas su nemaloniu kvapu ir uždegiminėmis reakcijomis.
„Kuo daugiau šilumos, drėgmės ir trinties, tuo lengviau sudirginama odos barjerinė funkcija, o sintetiniuose audiniuose esantys priedai gali sukelti jautresnių žmonių reakcijas“, – pabrėžia dermatologai, vertindami prakaitavimo ir aptemptos sintetinių pluoštų aprangos derinį.
Mokslinėje literatūroje taip pat aptariama, kad dalis tekstilėje naudojamų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, kai kurie plastifikatoriai ar dažiklių komponentai, gali veikti kaip endokrininę sistemą trikdančios medžiagos. Rizika nėra vienoda visiems, tačiau ji gali augti, kai oda ilgai liečiasi su drėgnu, įkaitusiu audiniu, ypač jei atsiranda mikropažeidimų nuo trinties.
Specialistai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog sintetikos būtina visiškai atsisakyti, tačiau verta rinktis protingai. Kasdienai dažnai rekomenduojami natūralesni ir laidesni orui audiniai, tokie kaip medvilnė, linas ar vilna, o jautresnei odai – kuo mažiau dažyta, minkšta ir ne itin aptempta apranga.
Sportui vis dažniau ieškoma alternatyvų, kurios geriau valdo drėgmę ir mažiau dirgina odą, pavyzdžiui, merino vilna ar „Tencel“ tipo pluoštai. Merino vilna vertinama dėl termoreguliacijos ir natūralių savybių, padedančių ilgiau išlaikyti komfortą net prakaituojant, todėl kai kuriems žmonėms ji tampa praktiškesniu pasirinkimu ir šiltuoju sezonu.
Jei po treniruotės ar karštą dieną pastebite pasikartojantį paraudimą, niežėjimą, šutimą ar neįprastą bėrimą, verta peržiūrėti ne tik kosmetiką, bet ir drabužių sudėtį bei jų prigludimą. O simptomams užsitęsus, saugiausia pasitarti su gydytoju dermatologu, nes odos problemų priežastys gali būti įvairios.
Leave a Reply