Netaisyklingos formos agurkai dažnai signalizuoja ne „blogą veislę“, o auginimo sąlygas. Kreivi, sustorėję viename gale ar išlenkti vaisiai gali rodyti, kad augalas patiria stresą, o tai vėliau atsiliepia skoniui ir traškumui.
Viena dažniausių priežasčių – netolygus vandens kiekis dirvoje. Kai agurkai periodiškai perdžiūsta, o vėliau gausiai palaistomi, vaisiai auga šuoliais ir deformuojasi, o jų minkštimas gali tapti prastesnės struktūros.
Kita svarbi detalė – apdulkinimas. Jei žiedai apdulkinami nevisiškai, agurkas neretai užauga siauras vienoje pusėje arba įgauna kabliuko formą, ypač kai oras vėsus, lietingas, o vabzdžiai aktyvūs mažiau.
Formą gali pakeisti ir mitybos disbalansas. Agurkams ypač svarbus kalis, nes jis susijęs su vaisių formavimusi ir vandens apykaita, o jo trūkstant vaisiai kartais būna smulkesni, netolygaus storio, prasčiau laikosi ir gali būti mažiau sultingi.
Skonį taip pat gali pabloginti stresas, skatinantis kartumą lemiančių junginių kaupimąsi. Dažniausiai tai susiję su karščiu, nereguliariu laistymu, per didele sausra ar staigiais temperatūros svyravimais, todėl stabilus režimas čia yra pagrindas.
Jei agurkai skirti rauginimui, deformacijos tampa ir praktine problema. Netaisyklingus vaisius sunkiau dailiai sudėti į stiklainius, o esant prastesnėms augimo sąlygoms jie gali suminkštėti, prarasti traškumą ar net turėti tuštumų.
Norint sumažinti riziką, svarbu palaikyti tolygią drėgmę, mulčiuoti dirvą, nepamiršti kalio turinčių trąšų ir saugoti augalus nuo kaitros. Šiltnamyje verta pasirūpinti vėdinimu, o lauke – kad augalai gautų pakankamai šviesos ir nebūtų užgožti.
Leave a Reply