Daržininkų forumuose ir sodininkų bendruomenėse vis dažniau aptariama alternatyva dilgėlių raugui – agurklės raugalas. Jis vertinamas dėl švelnesnio kvapo, o svarbiausia – dėl gebėjimo pamaitinti augalus tada, kai jiems labiausiai reikia kalio. Būtent šis elementas siejamas su žydėjimu, vaisių formavimusi ir geresne derliaus kokybe.
Agurklė (Borago officinalis) yra vienmetis augalas su mėlynais, žvaigždės formos žiedais, dažnai auginamas ir kaip prieskoninis, ir kaip naudingas palydovinis augalas darže. Ilgas žydėjimas nuo pavasario pabaigos iki vasaros pabaigos suteikia nektaro bitėms, kamanėms bei kitiems apdulkintojams, o tai netiesiogiai prisideda ir prie geresnio daržovių derėjimo.
Praktikoje agurklė dar vertinama ir kaip žalioji trąša, nes sukaupia nemažai augalams svarbių mineralinių medžiagų. Sodininkai ją dažnai sodina greta pomidorų, agurkų, paprikų ar moliūginių daržovių, tačiau primenama, kad ji linkusi gausiai pasisėti, todėl ją verta kontroliuoti, kad nevirstų piktžole.
Kam agurklės raugas naudingiausias?
Agurklės raugas dažniausiai siejamas su kalio papildymu, todėl jis ypač aktualus vidurvasarį, kai augalai intensyviai žydi ir mezga vaisius. Tuo metu vien tik azotu turtingos trąšos gali skatinti lapų masę, bet ne visuomet padeda vaisiams, todėl kalio šaltiniai tampa svarbesni.
Dažniausiai šiuo tirpalu laistomi agurkai, pomidorai, cukinijos, moliūgai, patisonai, taip pat paprikos ir baklažanai. Jį naudoja ir uogakrūmiams bei vaismedžiams, o balkonų augintojai – žydintiems augalams, kai siekiama ilgesnio ir gausesnio žydėjimo.
Kaip paruošti ir naudoti saugiai?
Raugui galima rinkti visą agurklės antžeminę dalį, o jei augalas raunami su šaknimis, žaliavos kiekis dar padidėja. Sodininkai pabrėžia, kad daugiau kalio sukaupiama tuomet, kai agurklė pjaunama žydėjimo pradžioje, todėl žaliava dažnai ruošiama būtent tada.
Žaliava dedama į talpą ir užpilama vandeniu, paliekant šiek tiek vietos putojimui, o mišinys laikomas pavėsyje, kol fermentacija nurimsta. Gautas skystis perkošiamas, o likusios augalų liekanos paprastai keliauja į kompostą, taip uždaromas maisto medžiagų ciklas sode.
Naudojant svarbiausia taisyklė – neskubėti ir nepilti koncentrato tiesiai ant augalų. Dažniausiai rekomenduojamas santykis yra 1 dalis raugo ir 10 dalių vandens, o laistoma prie šaknų ant drėgnesnės dirvos, kad sumažėtų rizika pažeisti šaknis ir pertręšti.
Jei augalai jautrūs arba dirva lengva ir greitai išdžiūstanti, pravartu pradėti nuo silpnesnės koncentracijos ir stebėti reakciją. Natūralūs raugai nėra vienodi, nes jų stiprumą lemia žaliavos kiekis, fermentacijos trukmė ir temperatūra, todėl atsargus bandymas dažnai yra geriausia praktika.
Leave a Reply