Bonnevilio druskos lygumose JAV užfiksuotas naujas greičio rekordas, kuris vandenilio technologijoms suteikė netikėtą impulsą. Gamintojo „JCB“ sukurtas „Hydromax“ vidutiniškai pasiekė 653,9 kilometro per valandą greitį ir tapo greičiausia vandeniliu varoma transporto priemone istorijoje.
Rekordo rezultatas buvo skaičiuojamas pagal įprastą sausumos greičio rekordų praktiką: atlikti du važiavimai priešingomis kryptimis, o galutinis rodiklis gautas išvedus vidurkį. Pirmuoju bandymu „Hydromax“ fiksavo 644,8 kilometro per valandą, antruoju – 663,2 kilometro per valandą, abu važiavimai įvyko per maždaug vieną valandą.
Ankstesnis vandenilio vidaus degimo technologijų etalonas buvo „BMW“ „H2R“ projektas, 2004 metais pasiekęs apie 298,6 kilometro per valandą. Vandenilio kuro elementais varomų automobilių greičio rekordai taip pat buvo gerokai žemesni, todėl „JCB“ pasiektas rezultatas iš esmės perrašė šios srities ribas.
Du varikliai ir 1 600 arklio galių
„Hydromax“ išskirtinumas slypi ne tik greityje, bet ir jėgainės schemoje. Automobilyje sumontuoti du vandeniliu varomi vidaus degimo varikliai, o kiekvienas jų suka atskirą ašį, panašiai kaip dviejų variklių elektros pavarose.
Gamintojo pateikiamais duomenimis, abu 4,8 litro darbinio tūrio, turbokompresoriumi aprūpinti keturių cilindrų varikliai generuoja po 800 arklio galių. Bendra sistemos galia siekia 1 600 arklio galių, o kiekvienas variklis turi atskirą šešių pavarų transmisiją.
Rekordinio važiavimo metu sunaudota apie 2 kilogramus vandenilio, o kaip reakcijos produktas išmetimo sistemoje susidarė vanduo, kurio kiekis prilygo maždaug 18 litrų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vandenilio degimas, nors ir nekuria anglies dvideginio, gali generuoti azoto oksidų, todėl emisijų „nulinimas“ priklauso nuo variklio derinimo ir išmetimo kontrolės sprendimų.
Prie vairo – legendinis rekordininkas
„Hydromax“ vairavo Andy Greenas – buvęs Karališkųjų oro pajėgų pilotas, gerai žinomas greičio rekordų pasaulyje. Jis yra ir absoliutaus sausumos greičio rekordo savininkas, kai reaktyviniu automobiliu pasiekė daugiau kaip 1 200 kilometrų per valandą.
FIA prezidentas Mohammedas Ben Sulayemas rekordą įvertino kaip dar vieną pavyzdį, kad autosportas stumia technologijų ribas ir gali tapti bandymų poligonu tvaresniems sprendimams. Jo teigimu, tokie projektai parodo vandenilio degimo potencialą ateities mobilumui.
Ką tai reiškia vandeniliui?
Pastaraisiais metais vandenilio tema transporto sektoriuje išgyvena dvigubą spaudimą: viena vertus, Europoje ir JAV spartėja elektrifikacija, kita vertus, sunkiojo transporto, statybinės technikos ir pramonės segmentuose ieškoma alternatyvų, kurios leistų greitai papildyti energijos atsargas ir išlaikyti didelę galią.
„JCB“ rekordinis bandymas rodo, kad vandenilio vidaus degimo varikliai gali būti reali nišinė kryptis ten, kur sudėtinga pritaikyti baterijas dėl masės ar darbo ciklų. Tačiau šios technologijos perspektyvą lems ne vien greitis: esminiai klausimai išlieka vandenilio gamybos kaina, infrastruktūra, saugus saugojimas bei tai, kiek „žalias“ yra pats kuras, kai jis pagaminamas naudojant atsinaujinančią energiją.
Autosporte vandenilis taip pat po truputį skinasi kelią: „Toyota“ jau yra demonstravusi ir bandžiusi lenktyninę techniką su vandenilio sprendimais, o „Hydromax“ rekordas gali paskatinti daugiau komandų investuoti į tokio tipo jėgaines. Praktikoje tai reikštų intensyvesnę konkurenciją tarp vandenilio degimo ir vandenilio kuro elementų, kurių efektyvumo ir emisijų profilis skiriasi.
Leave a Reply