CP v2

Tag: Vandenilis

  • „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    Švedijos žaliojo plieno startuolis „Stegra“ pranešė, kad milžiniškos vandeniliu kūrenamos plieno gamyklos statyboms Bodene prireiks papildomo kapitalo. Kartu bendrovė paskelbė apie vadovų rokiruotę ir naujo generalinio direktoriaus paskyrimą.

    „Stegra“ teigimu, papildomos lėšos būtinos užbaigti projektą, kuris įvardijamas kaip pirmoji Europoje vandeniliu paremta plieno gamykla. Bendrovė nurodė, kad po peržiūros, atliktos dalyvaujant išorės patarėjams, užbaigimo kaštai paaiškėjo esantys gerokai didesni, nei buvo tikėtasi šių metų birželį.

    Įmonė aiškino, kad išlaidų augimą labiausiai lėmė didelės paleidimo ir įsibėgėjimo sąnaudos po užsitęsusio darbų sulėtinimo metų pradžioje, taip pat infliacija. Tokia kombinacija dažnai reiškia, kad brangsta ne tik įranga ir medžiagos, bet ir darbų organizavimas, logistika bei rangovų paslaugos.

    Švedijos verslo leidinio „Affärsvärlden“ cituojami šaltiniai nurodė, kad projektui užbaigti gali reikėti mažiausiai 10 milijardų Švedijos kronų, tai yra apie 880 milijonų eurų. „Stegra“ šio skaičiaus nekomentavo, tačiau patvirtino, kad finansavimo poreikis išaugo.

    „Finansavimo poreikis didesnis, nei tikėjomės, tačiau turime tvirtą planą užbaigti projektą ir matome daugiau galimybių perduoti dalį darbų partneriams, nei manėme anksčiau“, – sakė „Stegra“ valdybos pirmininkas Leifas Johanssonas.

    „Jei ką, mūsų tikėjimas „Stegra“ ir verslo galimybėmis, kai gamykla bus baigta, šiandien yra dar stipresnis nei birželį, ir dabar konstruktyviai dirbame su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad rastume sprendimą dėl finansavimo“, – pridūrė jis.

    Šių metų balandį „Stegra“ jau buvo užsitikrinusi 1,4 milijardo eurų finansavimą iš konsorciumo, kuriam vadovavo įtakinga Švedijos Wallenbergų šeima. Į konsorciumą taip pat įtraukti „Temasek“ ir „IMAS“, o finansavimą rėmė ir esami akcininkai, tarp jų „Altor“, „Hy24“ bei „Just Climate“.

    Bendrovė skelbia, kad didžiausi akcininkai „teigiamai vertina“ galimybę prisidėti prie darbo užsitikrinant papildomą kapitalą, reikalingą gamyklai užbaigti. Pasak įmonės, šiuo metu su suinteresuotosiomis šalimis ieškoma sprendimų, kurie padėtų uždaryti finansavimo spragą neaukodami projekto tempo.

    Kartu „Stegra“ pranešė apie vadovų pasikeitimą: valdyba naujuoju generaliniu direktoriumi paskyrė buvusį „Saab“ vadovą Håkaną Buskhe. Jis pakeitė iki šiol įmonei vadovavusį Henriką Henrikssoną.

    H. Buskhe taip pat vadovauja specialiosioms investicijoms „Wallenberg Investments“ ir yra „Stegra“ valdybos narys. „Stegra“ pabrėžė, kad naujo vadovo patirtis dideliuose pramoniniuose projektuose ir investicijų valdyme turėtų padėti sutelkti dėmesį į projekto užbaigimą ir finansavimo užtikrinimą.

  • Poznanės Ławica oro uostas bando žaliąjį vandenilį cargo sandėlyje: šakiniai krautuvai pildomi per 3 min.

    Poznanės Ławica oro uostas pradėjo bandymus, kaip žaliasis vandenilis galėtų būti pritaikytas kasdienėje krovinių (cargo) logistikoje. Pagrindinis piloto elementas – du cargo sandėlyje naudojami šakiniai krautuvai, kuriuose vietoj įprastų akumuliatorių montuojami vandeniliu maitinami kuro elementai.

    Oro uosto atstovų teigimu, bandymai vyksta H2@Ławica bandomajame ir diegimo centre, kuriame vertinama visa technologinė grandinė. Vandenilis gaminamas naudojant elektros energiją iš oro uosto saulės elektrinės, vėliau suslegiamas, saugomas ir tiekiamas įrangai, skirtai krovinių aptarnavimui.

    Kodėl pasirinkti šakiniai krautuvai?

    Logistikos įmonėms ir oro uostams svarbiausias argumentas – įrangos prieinamumas ir kuo trumpesnės prastovos. Kuro elementais varomų krautuvų vandenilio papildymas trunka apie 2–3 minutes, kai tuo metu tradicinių baterijų įkrovimas gali užtrukti kelias valandas.

    Toks skirtumas ypač aktualus cargo sandėliuose, kur technika dirba pamainomis, o piko metu svarbi kiekviena minutė. Kuo greičiau įranga grįžta į darbą, tuo lengviau planuoti krovos procesus ir mažinti atsarginių vienetų poreikį.

    Saugumas ir procedūros veikiančiame oro uoste

    Kartu su technologiniais bandymais oro uostas renka praktinę patirtį, kaip tokia infrastruktūra veikia aktyvioje aviacijos teritorijoje. Projekto metu rengiamos ir tikrinamos procedūros, susijusios su sauga, priešgaisrine apsauga bei suderinamumu su infrastruktūrą prižiūrinčiomis institucijomis.

    Tokie procesai oro uostuose laikomi kritiškai svarbiais, nes bet kokie energijos tiekimo ir kuro sprendimai turi atitikti griežtus saugumo reikalavimus, o diegimas privalo netrikdyti skrydžių ir krovinių aptarnavimo ritmo.

    Rezultatai – kitiems Baltijos regiono oro uostams

    Bandymų pabaigoje numatomas apibendrinantis raportas, kuriame bus įvertintos technologijos galimybės realiomis sąlygomis ir pateiktos praktinės rekomendacijos. Dokumentas turėtų tapti žinių baze kitiems Baltijos jūros regiono oro uostams, svarstantiems vandenilio sprendimus.

    Poznanėje vykdomas pilotas yra tarptautinio projekto BSR HyAirport dalis, finansuojamas pagal Interreg Baltijos jūros regiono 2021–2027 metų programą. Technologinę bandymų aikštelės integraciją vykdo bendrovė „Graphen“.

    Oro uostas taip pat nurodo, kad šis pilotas gali būti atspirties taškas platesniam vandenilio mazgo kūrimui ateityje – nuo gamybos ir saugojimo iki paskirstymo ir viešai prieinamos transporto pildymo stoties. Tai atitiktų bendrą Europos kryptį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ten, kur elektrifikacija ne visada patogi dėl apkrovų ir darbo režimų.

  • Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos energetikos technologijų bendrovė „Reverion“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą ir pritraukusi 154,2 mln. eurų. Įmonė ketina spartinti reversinių kietojo oksido kuro elementų (SOFC) elektrinių gamybą ir didinti jų galią iki megavatų klasės.

    Finansavimo etapui vadovavo „Kembara“, priklausantis „Mundi Ventures“ giliosios technologijos ir klimato fondų krypčiai. Prie investuotojų prisijungė ir „Allianz“, KfW Capital, „Aurum Impact“ bei „Carbon Equity“, taip pat dalyvavo ankstesni rėmėjai, tarp jų „European Innovation Council Fund“.

    Kaip veikia reversinės SOFC elektrinės

    „Reverion“ kuria aukštos temperatūros kuro elementų sistemas, kurios dujas paverčia elektra elektrocheminiu būdu, be degimo. Įmonė teigia, kad toks veikimo principas leidžia efektyviau išnaudoti kurą ir kartu atskirti anglies dioksidą iš kuro srauto gryna forma.

    Pagal bendrovės informaciją, technologija gali naudoti gamtines dujas, biodujas ar vandenilį, o reversinis režimas leidžia veikti ir kaip energijos kaupiklis. Kai elektros sistemoje atsiranda perteklinės generacijos, įrenginys gali ją panaudoti dujoms pagaminti ir sukaupti vėlesniam naudojimui.

    „Saulė ir vėjas suteikia švarią energiją, tačiau tik tada, kai leidžia oras. Reikia švarios galios, kuri būtų pasiekiama pagal poreikį“, – sakė „Reverion“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephanas Herrmannas.

    Kur investicijos bus panaudotos

    Pagrindinė pritrauktų lėšų dalis, pasak „Reverion“, bus skirta naujai gamyklai Vokietijoje ir serijinei gamybai išplėsti. Bendrovė tikisi gamybos pajėgumus padidinti dešimteriopai ir pasiekti maždaug 250 megavatų per metus.

    Įmonės teigimu, jos komanda per pastarąjį laiką išaugo nuo 100 iki daugiau nei 200 žmonių, o naujoje gamybos vietoje planuojama sukurti iki 800 papildomų darbo vietų. Bendrovė taip pat nurodo, kad septynios elektrinės jau veikia klientų objektuose, o pirmieji tarptautiniai projektai planuojami artimiausiu metu.

    Kodėl akcentuojami duomenų centrai ir DI

    „Reverion“ išskiria augantį poreikį patikimai energijai, ypač duomenų centruose, kurių elektros paklausa didėja dėl DI skaičiavimo pajėgumų plėtros. Įmonė argumentuoja, kad vietoje įrengiamos dujomis maitinamos sistemos gali sumažinti priklausomybę nuo tinklo pralaidumo ir greičiau užtikrinti pastovią galią.

    Investuotojai pabrėžia, kad vertė slypi ne vien efektyvume, bet ir galimybėje mažinti emisijas, kai naudojamos atsinaujinančios kilmės dujos. „Augimo rinka yra duomenų centrų aprūpinimas energija, kur svarbus ir efektyvumas, ir anglies pėdsakas“, – sakė „Kembara“ klimato krypties vadovas Robertas Trezona.

    Anksčiau „Reverion“ skelbė gavusi 19,5 mln. eurų paramą iš Europos inovacijų fondo, o 2024 metais buvo pritraukusi 56 mln. eurų A serijos finansavimą. Naujas 154,2 mln. eurų etapas įmonei turėtų padėti pereiti nuo ribotos gamybos prie pramoninio masto ir siekti didesnės galios sprendimų.

  • DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    Kas baigėsi ir kodėl tai svarbu?

    „Euronews“ verslo tinklalaidės „My Wildest Prediction“ antrasis sezonas baigėsi apžvalginiu epizodu, kuriame sudėtos ryškiausios pastarųjų mėnesių įžvalgos. Laidą vedė inovacijų ekspertas Tom Goodwin, o pašnekovais tapo verslininkai, tyrėjai ir ateities scenarijų kūrėjai.

    Sezono ašis buvo paprasta: kas iš tiesų keičia ekonomiką ir kasdienį gyvenimą čia ir dabar, o kas dar tik artėja. Dalis prognozių skamba drąsiai, bet jos remiasi aiškiomis kryptimis, kurias jau mato technologijų, darbo rinkos ir transporto sektoriai.

    Darbas keičiasi greičiau nei taisyklės

    Laidoje daug dėmesio skirta darbo ateičiai ir psichologinėms rizikoms, kurios kyla, kai rezultatai matuojami vien susitikimais ir nuolatiniu prieinamumu. Vieni pašnekovai piešė niūresnį vaizdą, teigdami, kad artimiausiu metu darbas gali tapti dar labiau alinantis.

    Kiti kėlė mintį, kad artėja lūžis, kai produktyvumo kultas praras prasmę, o įmonės labiau vertins tikslingą darbą, o ne valandų skaičių. Tokios diskusijos dera su tuo, ką pastaraisiais metais akcentuoja ir tarptautinės institucijos: nuotolinis ir hibridinis darbas išlieka, tačiau reikalingos aiškesnės ribos, saugikliai bei peržiūrėtos taisyklės.

    „Pasai taps atgyvena, o žmonės vis dažniau rinksis klajoklišką gyvenimo būdą“, – teigė vienas laidos pašnekovų.

    Nors tai skamba kaip provokacija, kryptis atpažįstama: daugėja skaitmeninių tapatybės sprendimų, plečiasi nuotolinio darbo politika, o valstybės konkuruoja dėl talentų siūlydamos specialias vizas ir mokesčių režimus. Tuo pat metu kyla klausimų dėl duomenų apsaugos, nelygybės ir to, kas valdys skaitmeninės tapatybės infrastruktūrą.

    Miestai auga, o skrydžiai turi keistis

    Laidoje aptartos ir urbanizacijos trajektorijos: prognozuota, kad didžioji dalis žmonių ateityje gyvens miestuose, o tai reikš didesnį spaudimą būstui, transportui ir energijai. Tokios tendencijos atitinka globalų paveikslą, kai miestai tampa pagrindiniais ekonomikos centrais, bet kartu ir taršos bei infrastruktūros įtampos židiniais.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė aviacijos ateitis. Viena ambicingiausių prognozių skelbia, kad iki 2035 metų gali atsirasti komerciniai vandeniliniai lėktuvai, tačiau kelias iki to ilgas: reikalinga kuro gamybos apimtis, oro uostų infrastruktūra, saugos standartai ir aiškus ekonominis pagrindimas.

    Ši tema ypač aktuali Europoje, kur aviacijos dekarbonizacija spaudžiama iš dviejų pusių: griežtėjančių klimato tikslų ir augančio keleivių srauto. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu rinka greičiausiai matys kelių sprendimų mišinį, įskaitant efektyvesnius orlaivius, tvarius degalus ir tik vėliau platesnį alternatyvių technologijų pritaikymą.

    DI: tarp pažado ir rizikos

    DI laidoje įvardytas kaip labiausiai poliarizuojanti tema: vieni mato priemonę atlaisvinti žmones nuo rutinos ir kurti naujas profesijas, kiti akcentuoja saugumo grėsmes ir socialines pasekmes. Diskusijos krypsta nuo personalo valdymo iki dezinformacijos, kibernetinio saugumo ir ekstremizmo rizikų.

    Ekspertų požiūrių skirtumai atspindi realią padėtį: DI plėtra spartėja, tačiau visuomenės atsparumas, teisinė bazė ir skaidrumo standartai vejasi sunkiai. Todėl pagrindinis klausimas šiandien yra ne tik ką DI gali, bet ir kaip greitai valstybės bei įmonės sugebės sukurti aiškias taisykles ir atsakomybę.

    Sezono apžvalga palieka vieną aiškią žinutę: didžiausi pokyčiai ateina ne iš vienos technologijos, o iš kelių procesų sankirtos. Darbo kultūra, miestų augimas, švaresnė aviacija ir DI reguliavimas tampa viena bendra darbotvarke, kuri formuos artimiausią dešimtmetį.

  • ES procedūros prieš Lenkiją ir kitas šalis: vėluoja energijos, vandenilio ir vartotojų teisių direktyvos

    Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūras prieš kelias dešimtis ES valstybių narių, tarp jų ir Lenkiją, dėl laiku neperkeltų ar nepilnai įgyvendintų Europos Sąjungos teisės aktų. Tokios procedūros pradedamos, kai valstybė nevykdo direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ar taiko ES taisykles netinkamai.

    Šį kartą Komisijos dėmesio centre atsidūrė keli skirtingi paketai: elektros energijos rinkos taisyklės, vandenilio ir dekarbonizuotų dujų reguliavimas, kovos su prekyba žmonėmis nuostatų atnaujinimas bei vartotojams palankesnės prekių remonto taisyklės. Tai rodo platesnę ES kryptį: didesnė vartotojų apsauga, energetikos transformacija ir griežtesnė kova su nusikalstamumu.

    Elektros rinka ir vartotojų pasirinkimas

    Komisija paragino kelias valstybes, įskaitant Lenkiją, įgyvendinti ES nuostatas, kurios turėtų supaprastinti elektros energijos rinkos veikimą ir sustiprinti vartotojų pozicijas. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad žmonėms būtų lengviau pasirinkti tiekėją, jį pakeisti, o rinkoje atsirastų daugiau konkurencingų ir inovatyvių pasiūlymų.

    Pastaraisiais metais ES energetikos politikoje vis dažniau pabrėžiama, kad vien technologinių investicijų nepakanka: svarbus ir vartotojų įgalinimas, aiškesnės sutartys, sklandesnės tiekėjo keitimo procedūros bei skaidresnė kainodara. Komisija tokius klausimus sieja ir su atsparumu kainų šokams, kurie ypač išryškėjo po energetikos krizės.

    Vandenilis ir dekarbonizuotos dujos

    Dar vienas blokas – vandenilio ir dekarbonizuotų dujų rinkos reguliavimas. Komisija nurodė, kad net 26 ES sostinės, tarp jų Varšuva, neįvykdė pareigos perkelti tam tikrų taisyklių, susijusių su atsinaujinančių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų, įskaitant vandenilį, integravimu.

    Pagal šias nuostatas siekiama sukurti aiškesnes sąlygas naujai energetikos infrastruktūrai, kartu užtikrinant tiekimo saugumą ir prieinamas energijos kainas. Komisija pabrėžė, kad apie direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę iki nustatyto termino informavo tik Italija.

    Prekių remontas ir kova su prekyba žmonėmis

    Komisija taip pat priminė pareigą pilnai įgyvendinti atnaujintas ES taisykles dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo. Jose numatytos griežtesnės sankcijos ir efektyvesni tyrimų instrumentai, ypač tais atvejais, kai išnaudojimas persikelia į internetą, o aukoms turi būti užtikrinama realesnė pagalba ir apsauga.

    Be to, procedūros pradėtos ir dėl taisyklių, kurios stiprina vartotojų teisę į prekių remontą. Direktyvos esmė – sudaryti sąlygas reikalauti remontuoti tokius gaminius kaip išmanieji telefonai, skalbyklės ar šaldytuvai ir tada, kai pasibaigia įstatyminės garantijos laikotarpis.

    Pagal šiuos reikalavimus gamintojai turi teikti remonto paslaugas už protingą kainą ir per protingą laiką, o vartotojams pateikti aiškią informaciją apie remonto sąlygas. ES tokias priemones sieja su atliekų mažinimu, ilgesniu gaminių naudojimu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu, nes mažiau naujų prekių reiškia ir mažesnį išteklių bei energijos poreikį.

    Pažeidimo procedūra paprastai pradedama oficialiu įspėjimu ir prašymu pateikti paaiškinimus, o vėliau, jei situacija nepasikeičia, gali būti pereinama prie pagrįstos nuomonės ir bylos perdavimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Galutinėje stadijoje kai kuriais atvejais gali būti prašoma skirti finansines sankcijas.

  • „Orlen“ telkia Baltijos energetikos aljansą: kas iš tiesų keičiasi kainoms, saugumui ir vėjui?

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ inicijavo Baltic Energy Initiative – regioninę platformą, kuri turėtų sujungti Baltijos jūros baseino ir Norvegijos energetikos įmonių kompetencijas. Pagrindinis deklaruojamas tikslas – pigesnė energija, patikimesnės tiekimo grandinės ir spartesnis mažiau taršių technologijų diegimas.

    Į iniciatyvą įsitraukė įmonės iš devynių šalių: Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Norvegijos. Tarp dalyvių – nuo elektros ir dujų infrastruktūros operatorių iki vėjo energetikos, pramoninių technologijų ir konsultacijų bendrovių, įskaitant „Siemens Energy“, Ørsted, Fortum, „Eesti Energia“ ir kitas.

    Ko siekiama regiono mastu?

    Iniciatyvos architektūra primena nuolatinę verslo koaliciją, kuri veiktų ne tik per pavienius projektus, bet ir kaip koordinavimo bei interesų atstovavimo mechanizmas. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad Baltijos jūra turėtų tapti strategiškai svarbiu energetikos centru, o įmonės kartu lengviau pritrauktų kapitalą ir pagreitintų didelius projektus.

    Šis poslinkis sutampa su platesne Europos diskusija, kurioje vis dažniau dominuoja konkurencingumo ir energetinio saugumo temos. Po kainų šoko ir tiekimo sutrikimų, ypač didelį svorį įgauna pramonės išlaidų mažinimas, infrastruktūros apsauga ir naujų pajėgumų statyba, o ne vien tik klimato tikslų komunikacija.

    Skaičiai, kurie aiškina motyvaciją

    Baltijos regionas yra energetiškai intensyvus: jam priskiriama apie 37 proc. Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų ir apie 35 proc. energijos suvartojimo. Toks mastas reiškia, kad net nedideli efektyvumo ar importo pakeitimai gali turėti reikšmingą poveikį kainoms ir pramonės konkurencingumui.

    Kartu matomas atsilikimas nuo Šiaurės jūros regiono, kuris laikomas transformacijos etalonu. Šiaurės jūroje jūrinio vėjo pajėgumai pasiekė apie 35,3 gigavato, kai Baltijos jūroje – apie 4,4 gigavato, todėl čia dar daug erdvės augimui, bet ir didesnė rizika dėl leidimų, logistikos bei tiekimo grandinių.

    Saugumas ir infrastruktūros apsauga

    Praktinė iniciatyvos vertė siejama ir su kritinės infrastruktūros apsauga. Baltijos jūra yra viena jautriausių Europos erdvių dėl hibridinių grėsmių ir incidentų rizikos, todėl bendri standartai, stebėsena ir koordinavimas gali mažinti draudimo, apsaugos bei avarinių planų kaštus.

    Tokio tipo bendradarbiavimas ypač aktualus plėtojant jūrinius kabelius, dujotiekius, planuojamus vėjo parkus ir būsimą vandenilio ar kitų energijos nešėjų logistiką. Kuo daugiau projektų tampa tarptautiniai, tuo svarbesnė tampa vienoda rizikos valdymo ir tiekimo užtikrinimo praktika.

    „Dabar laikas kurti organizaciją, kuri suvienytų viso regiono verslą, nes tai gali realiai paveikti sprendimus Europos lygiu“, – teigė su projektu susijęs šaltinis.

    Vis dėlto iniciatyvai teks spręsti ir koordinavimo dilemą: vienoje platformoje susitinka skirtingų technologijų interesai – nuo dujų infrastruktūros iki jūrinio vėjo, nuo mažųjų modulinių reaktorių iki vandenilio. Praktika parodys, ar pavyks suformuoti bendrą poziciją, kai sprendimai bus derinami Briuselyje ir nacionalinėse sostinėse.

  • „ArcelorMittal“ po incidento Gichone atnaujino didžiosios krosnies darbą: ką tai reiškia užsakymams

    „ArcelorMittal“ pranešė atnaujinusi didžiosios krosnies A darbą Ispanijos Gichono metalurgijos komplekse, kur gamyba buvo sustabdyta po vandens garų sprogimo. Bendrovės teigimu, incidentą sukėlė trūkęs vandentiekio vamzdis, o žmonės per įvykį nenukentėjo.

    Pasak koncerno, konstrukcijų pažeidimai buvo riboti, todėl remonto darbams ir privalomiems patikrinimams pakako kelių dienų prastovos. Bendrovė pabrėžia, kad pati didžioji krosnis nebuvo apgadinta, tad gamyba galėjo būti grąžinta į įprastą ritmą.

    Ar vėluos užsakymai?

    „ArcelorMittal“ tikina, kad trumpa prastova neturėtų reikšmingai paveikti užsakymų vykdymo terminų, nes tuo metu toliau dirbo antroji Gichono didžioji krosnis. Abi krosnys kartu sudaro maždaug 4,7 mln. tonų neapdoroto plieno metinius pajėgumus, po apie 2,35 mln. tonų kiekviena.

    Vis dėlto rinka atidžiai stebi tokius sutrikimus, nes didžiosios krosnys yra kritinė grandis tiekimo grandinėje: trumpi sustojimai dažniausiai kompensuojami rezerviniais pajėgumais, tačiau pasikartojantys incidentai didina gamybos planavimo riziką. Tai ypač aktualu, kai Europos plieno gamintojai konkuruoja su importu ir tuo pat metu patiria didelį energijos bei emisijų kaštų spaudimą.

    Gichone problemos kartojasi

    Gichono gamyklos didžiosios krosnys pastaruoju metu ne kartą pateko į dėmesio centrą. Koncernas anksčiau susidūrė su sunkumais paleidžiant didžiąją krosnį B po remonto, kai reikėjo kelių bandymų ir papildomų taisymų, kol įrenginys pasiekė stabilų darbą.

    Naujausias incidentas su krosnimi A parodo, kad net ir riboti infrastruktūros gedimai gali greitai sustabdyti gamybą, jei nukenčia būtinos pagalbinės sistemos, pavyzdžiui, vandens tiekimas ir aušinimas. Tokiose gamyklose tai yra vienas jautriausių taškų, nes nuo stabilios aušinimo sistemos priklauso ne tik našumas, bet ir sauga.

    Elektrinė krosnis statoma, DRI projektas pristabdytas

    „ArcelorMittal“ Gichone nuo 2024 metais tęsia elektrinės lankinės krosnies statybas, kuri turėtų gaminti apie 1,1 mln. tonų plieno per metus. Projektui buvo įvardijama apie 213 mln. eurų investicija, o bendrovė tikisi, kad įrenginys startuos iki metų pabaigos, nors pradinis grafikas buvo ambicingesnis.

    Kartu koncernas yra pristabdęs planuotą DRI įrenginio, skirto geležies gamybai tiesioginės redukcijos būdu naudojant vandenilį, vystymą. Kaip nurodoma, pagrindinė priežastis yra aukšti žaliojo plieno gamybos kaštai, ypač kai vandenilio pasiūla ir jo kaina Europoje tebėra nepastovūs.

    Pereinant nuo didžiųjų krosnių prie elektrinės technologijos, tikimasi mažinti anglies dioksido emisijas regione, kuriame veikia Gichono gamykla. Koncernas yra nurodęs tikslą sumažinti emisijas apie 35 proc., siejant tai su augančia paklausa mažesnių emisijų plieno gaminiams automobilių, statybų ir geležinkelių infrastruktūros sektoriuose.

    Ši investicija Gichone diegs modernią elektrinės lankinės krosnies technologiją ir padės atliepti augančią mažesnių emisijų plieno gaminių paklausą iš automobilių, statybų ir geležinkelių sektorių, ypač ten, kur viešuosiuose pirkimuose taikomi griežti emisijų reikalavimai, – sakė Sanjay Samaddar.

  • Mokslininkai aptiko žaliojo vandenilio klodus Australijoje: po žeme slypi energijos aukso gysla

    Mokslininkai aptiko žaliojo vandenilio klodus Australijoje: po žeme slypi energijos aukso gysla

    Mokslininkai skelbia radę įtikinamų požymių, kad Vakarų Australijos geležies rūdų sluoksniuose gali formuotis dideli natūraliai susidarančio vandenilio kiekiai. Tyrimas rodo, kad tam tikromis požeminėmis sąlygomis uolienose esantis mineralas magnetitas, sąveikaudamas su karštu vandeniu, gali išskirti vandenilio dujas.

    Vandenilis vis dažniau minimas kaip svarbi mažo anglies pėdsako energetikos grandies dalis, tačiau šiandien didžioji jo dalis vis dar pagaminama iš iškastinio kuro. Dėl to natūralūs vandenilio šaltiniai, jei būtų patvirtinti ir ekonomiškai pasiekiami, galėtų iš esmės pakeisti tiekimo grandinę ir sumažinti emisijas.

    Kas tiksliai nustatyta tyrime

    Edith Cowan universiteto komanda laboratorijoje atkūrė požemines sąlygas: magnetitą veikė aukštu slėgiu ir 200 laipsnių temperatūra, o reakcijas stebėjo 60 dienų. Gręžinių ar tiesioginės gavybos bandymų šiame etape nebuvo, tačiau eksperimentai parodė, kad vandenilis iš tiesų susidaro.

    Esminė detalė ta, kad miltelių pavidalo magnetitas pagamino maždaug penkis kartus daugiau vandenilio, palyginti su vientisu magnetito gabalu, skaičiuojant gramui. Tai leidžia daryti išvadą, kad gamtoje perspektyviausios gali būti suaižėjusios, porėtos uolienos, kur vanduo lengviau pasiekia šviežius mineralų paviršius.

    „Australija gali sėdėti ant milžiniško, dar neišnaudoto energijos rezervo, o potencialas yra milžiniškas“, – sakė Edith Cowan universiteto cheminės inžinerijos specialistas Alireza Keshavarz.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad vandenilio gamyba priklauso ne tik nuo magnetito kiekio, bet ir nuo to, kaip lengvai vanduo per lūžius, poras ir pralaidžius kelius pasiekia naujus mineralų paviršius“, – sakė Edith Cowan universiteto energetikos inžinierius Stefan Iglauer.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Jei natūralūs vandenilio telkiniai būtų patvirtinti lauko tyrimais, jie galėtų tapti papildomu švarios energijos šaltiniu, kuris nepriklauso nuo vėjo ar saulės gamybos svyravimų. Toks vandenilis teoriškai galėtų būti naudojamas pramonėje, sunkiajame transporte ar elektros sistemos balansavimui, tačiau praktinis pritaikymas priklausytų nuo gavybos kainos ir infrastruktūros.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad reakcijos metu dalis magnetito virsta hematitu. Šis virsmas gali suformuoti savotišką apsauginį sluoksnį, kuris ilgainiui ribotų vandens patekimą prie magnetito, todėl realiose geologinėse sąlygose vandenilio susidarymo dinamika gali būti sudėtingesnė, nei rodo trumpalaikiai bandymai.

    Kokie klausimai dar lieka

    Mokslininkų išvada kol kas nėra tiesioginis įrodymas, kad Vakarų Australijoje jau egzistuoja komerciškai išgaunami vandenilio telkiniai. Tam reikėtų geologinių žvalgymų, dujų migracijos kelių analizės, gręžinių duomenų ir aiškaus vertinimo, ar vandenilis išlieka „įkalintas“ uolienose, ar išsisklaido į aplinką.

    „Jei pavyktų šį išteklių atrakinti dideliu mastu, tai galėtų iš esmės pakeisti mūsų energetikos ateitį“, – sakė Edith Cowan universiteto energetikos inžinierius Kaveh Moghanirahimi.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale International Journal of Hydrogen Energy. Autorių teigimu, darbas padeda priartinti laboratorinius bandymus prie realių geologinių sistemų ir tikslinti modelius, kurie ateityje leistų tiksliau prognozuoti, kur ir kiek natūralaus vandenilio galėtų susidaryti.

  • Voestalpine Donawitz keičia didžiuosius krosnius į elektrines: 1,5 mln tonų plieno ir mažesnės CO2 emisijos

    Austrijos koncernas Voestalpine Donawitz plieno gamykloje sparčiai juda prie lūžio taško: tradicinę gamybą didžiosiose krosnyse jis planuoja pakeisti elektrinėmis lankinėmis krosnimis. Tai viena ryškiausių Europos plieno pramonės krypties iliustracijų, kai investicijos siejamos ne tik su pajėgumais, bet ir su CO2 mažinimu.

    Gamyklos teritorijoje jau sumontuoti pagrindiniai elektrinių lankinių krosnių elementai: apatinė ir viršutinė korpuso dalys bei krosnies dangtis, taip pat sunkios pasukamos bokštų konstrukcijos su elektrodų laikikliais ir kėlimo cilindrais. Kiekvienoje krosnyje bus po tris grafitinius elektrodus, kurie generuodami elektros lanką gali pasiekti iki 15 000 laipsnių Celsijaus temperatūrą ir lydyti metalo laužą į naują plieną.

    Plienas iš laužo ir priedų

    Pagrindine žaliava naujose krosnyse taps metalo laužas, todėl gamyklai būtina patikima tiekimo ir paruošimo grandinė. Priklausomai nuo norimos plieno rūšies, į lydalą bus maišomi lydiniai ir priedai, pavyzdžiui, kalkės, dolomitas, anglis, taip pat tokie elementai kaip chromas, nikelis, molibdenas ar manganas.

    Koncernas taip pat numato naudoti HBI briketus, pagamintus tiesioginės redukcijos būdu, kad būtų lengviau išlaikyti stabilų cheminės sudėties profilį ir kokybę. Toks sprendimas svarbus gaminant sudėtingesnių savybių plieną, kai vien tik laužo sudėtis gali svyruoti.

    HBI, vandenilis ir Hy4Smelt

    Voestalpine strategija glaudžiai siejama su vandenilio panaudojimu: koncernas investuoja į HBI gamybą, paremtą mažesnės emisijos technologijomis. Lince statoma Hy4Smelt demonstracinė pramoninė linija, kuri, kaip teigia bendrovė, turėtų jungti tiesioginę redukciją su elektrinių krosnių gamyba, o gamybos startas planuojamas kitų metų pabaigoje.

    Pačiame Donawitz nuo 2019 metų veikia elektrolizerių įrenginiai, kurie iki šiol naudojami bandymams ir plėtrai. Pastaruoju metu ši bandomoji bazė buvo papildomai išplėsta, kad būtų galima geriau įvertinti technologijos pritaikymo mastą plieno gamyboje.

    Pajėgumai, logistika ir CO2 mažinimas

    Elektrinė plieno gamykla Donawitz dar statoma, tačiau projektas jau koreguotas didinant ambicijas. Dabar numatoma, kad nuo 2027 metų vienas elektrinis agregatas leis pasiekti apie 850 000 tonų plieno per metus, o iki 2030 metų, įgyvendinus plėtrą, bendra plieno gamybos galia turėtų išaugti iki 1,5 mln tonų per metus.

    Lygiagrečiai sprendžiama kritinė infrastruktūra: vyksta metalo laužo logistikos sistemos statyba, o laužas turėtų būti gabenamas specialiais krepšiais ant važiuoklių per tam skirtą tunelį. Koncerno teigimu, energijos tiekimo sistema taip pat jau parengta, o tiek laužo tiekimas, tiek elektros infrastruktūra turėtų būti paleista rudenį.

    „Investicijų biudžetas, patvirtintas Voestalpine AG stebėtojų tarybos, siekia apie 100 milijonų eurų ir bus skirtas, be kita ko, energijos tiekimo sistemos modernizacijai, trečios antrinio apdorojimo linijos statybai ir laužo logistikos plėtrai“, – nurodė bendrovė, pristatydama projekto išplėtimą.

    Koncernas skaičiuoja, kad perėjimas nuo didžiųjų krosnių prie elektrinių sprendimų iki 2029 metų galėtų sumažinti grupės CO2 emisijas iki 30 proc., palyginti su 2019 metų lygiu. Pirmojo etapo investicijų apimtis vertinama apie 1,5 mlrd eurų, o planas numato, kad 2029 metais būtų išjungta viena iš didžiųjų krosnių, o 2030 metais Donawitz pereitų prie visiškai elektrinės plieno gamybos.

  • ES patvirtino Vokietijos pajėgumų mechanizmą: iki 35,2 mlrd. eurų planui, palankiam dujų elektrinėms

    Kas patvirtinta Briuselyje?

    Europos Komisija pritarė Vokietijos planui nuo 2031 metų įdiegti naują pajėgumų mechanizmą, pagal kurį elektros gamintojai ir kiti sistemos dalyviai būtų papildomai apmokami už pasirengimą tiekti galią, kai jos prireikia. Tokie modeliai Europos Sąjungoje dažniausiai grindžiami aukcionais, kuriuose laimi pigiausiai patikimumą užtikrinti galintys dalyviai.

    Vokietijos atveju numatoma, kad tai yra pereinamasis sprendimas, o vėliau būtų kuriamas platesnis, struktūrinis pajėgumų rinkos modelis, skirtas užtikrinti tiekimo saugumą po 2032 metų. Komisija nurodo, kad dėl pilno, ilgalaikio modelio vertinimo bus sprendžiama vėlesniu etapu.

    Kainos etiketė ir tikslas

    Numatoma mechanizmo kaina vertinama plačiame intervale – nuo 15,6 mlrd. iki 35,2 mlrd. eurų. Pirmieji mokėjimai 2031 metais galėtų siekti nuo 1 mlrd. iki 3 mlrd. eurų, o 2032–2045 metais metinės sąnaudos galėtų sudaryti apie 0,9–2,3 mlrd. eurų, priklausomai nuo aukcionų rezultatų.

    Pagrindinis tikslas – iki maždaug 9 GW naujų „ilgalaikių“ pajėgumų, t. y. tokių, kurie realiai yra dispečeriniai ir gali būti greitai įjungti operatoriui paprašius. Kontraktai planuojami 15 metų laikotarpiui, o dalyvavimas teoriškai numatomas ir užsienio subjektams.

    Kodėl kritikai kalba apie palankumą dujoms?

    Diskusijas sukėlė aukcionų dizainas: pirmosiose atrankose reikalavimai patikimumui ir gamybos tęstinumui yra tokie, kad realiausiai konkurencingos tampa dujinės elektrinės. Nevyriausybinės organizacijos ir energetikos stebėtojai pabrėžia, jog būtent dujų blokai greičiausiai atitinka greito paleidimo ir valdomumo kriterijus, todėl gali dominuoti tarp laimėtojų.

    Vokietija tuo pat metu siekia išlaikyti planus mažinti anglies energetikos vaidmenį, o ankstesnis branduolinės energetikos pasitraukimas paliko didesnį poreikį balansavimo ir rezerviniams pajėgumams. Dėl to dujos vertinamos kaip technologiškai greičiausias sprendimas, nors politiniu lygmeniu tai kelia klausimų dėl ilgalaikės priklausomybės nuo iškastinio kuro.

    Vandenilio pažadas ir „H2 ready“ sąlyga

    Siekiant suderinti paramą su klimato tikslais, numatyta sąlyga, kad remiamos dujinės jėgainės turi būti parengtos perėjimui prie vandenilio, kitaip tariant, „H2 ready“. Vokietija taip pat įsipareigoja skatinti perėjimą nuo gamtinių dujų prie vandenilio, kad ilgainiui sumažėtų emisijos ir rizika įstrigti iškastinio kuro modelyje.

    Tačiau kritikai pabrėžia praktinę problemą: „parengtis“ dar nereiškia, kad rinkoje bus pakankama vandenilio pasiūla už konkurencingą kainą. Pramonėje plačiai aptariama, kad žaliasis vandenilis Europoje vystosi lėčiau nei planuota, o jo kaina daugeliu atvejų išlieka aukšta, todėl greitas perėjimas iš dujų į vandenilį nėra užtikrintas vien techniniu reikalavimu.

    „Projektuodama aukcionus Vokietija, mūsų vertinimu, įtvirtina priklausomybę nuo subsidijuojamų dujinių elektrinių“, – sakė nevyriausybinio sektoriaus atstovas Alexandru Mustata.

    Papildomai Vokietija planuoja atskirus dekarbonizacijos konkursus, skirtus konkrečių elektrinių perorientavimui iš dujų į vandenilį. Numatyta, kad iki 2027 metų pabaigos galėtų įvykti pirmieji konkursai dėl 2 GW, o vėliau svarstoma dar 2 GW apimtis 2032–2035 metais.