Eksperimentinis siaubo žaidimas
Jane Schoenbrun naujausiame filme „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“ iš pirmo žvilgsnio ima pažįstamą slasherio formulę, bet ją išardo iki keisto, intymaus sapno logikos. Tai trečiasis režisieriaus darbas vadinamojoje Ekrano trilogijoje, kur popkultūra tampa veidrodžiu tapatybei ir troškimams.
Kūrinys balansuoja tarp siaubo, komedijos ir erotinės įtampos, sąmoningai rinkdamasis jausmą vietoj aiškaus paaiškinimo. Tokia kryptis dera su pastarųjų metų tendencija, kai dalis autorių siaubą naudoja ne šokui, o psichologinėms būsenoms ir traumoms artikuliuoti.
Režisierė, sugrįžtanti į stovyklą
Siužeto centre – kylanti queer kino kūrėja Kris, kuri po debiutinio filmo sėkmės gauna užduotį prikelti kultinę vasaros stovyklos siaubo franšizę „Camp Miasma“. Ji turėtų atitikti industrijos lūkesčius: atnaujinti istoriją šiuolaikinei auditorijai ir padaryti ją saugesnę, aiškesnę, politiškai tvarkingesnę.
Tačiau Kris turi asmeninį ryšį su sena medžiaga, o naujas projektas jai tampa ne darbu, o grįžimu į vietą, kur kadaise susiformavo jos fantazijos ir seksualinis pabudimas. Filme nuolat jaučiamas konfliktas tarp kūrėjos noro kurti atsakingai ir noro nesumeluoti savo patirties, net jei ji prieštaringa.
Final girl ir senos istorijos šešėlis
Vietoje standartinio perdirbinio Kris ieško originalios franšizės žvaigždės Billy Presley – atsiskyrėlės, gyvenančios pačios stovyklos teritorijoje. Susitikimas tampa lūžio tašku: realybė ima slysti, erdvės virsta dekoracijomis, o paprasčiausios kasdienybės scenos tampa hipnotizuojančiais, kūniškais montažais.
Pačios „Camp Miasma“ legendos esmė – kaukėtas žudikas Little Death, išnyrantis iš ežero ir keršijantis paaugliams. Jo kilmės istorija susijusi su lyties tapatybės prievarta ir atstūmimu, todėl šiuolaikiniame kontekste ji lengvai tampa ginčų objektu, o filme sąmoningai paliekama įtampa tarp kritiško žvilgsnio ir prisirišimo prie žanro mitologijos.
„Tai nebuvo apie kultūrinius monstriškumo vaizdinius ar lyties dilemą. Tai buvo apie du paprastus dalykus – kūną ir skysčius“, – sako Billy.
Ši mintis tampa raktu į filmo laikyseną: čia svarbiau ne teisingai įvardyti, o atlaikyti jausmų prieštaringumą. Kris ir Billy ryšys vystomas kaip meilės istorija, bet kartu ir kaip derybos su gėda, geismu, smalsumu bei žanro paliktais randais.
Režisierius leidžia sau staigius tonų posūkius: nuo subtilios intymumo scenos iki brutalios, komiškai perspaustos skerdynių sekos, kuri skamba kaip sąmoningas komentaras apie tai, kaip popkultūra perrašinėja smurtą į pramogą. Tokie šuoliai ne tiek griauna, kiek suklijuoja savitą, asmenišką pasaulį, kuriame siaubas ir geismas veikia kaip tos pačios energijos formos.
„Teenage Sex and Death at Camp Miasma“ Europoje rodomas pasirinktuose kino teatruose, o platesnis išleidimas žemyne numatytas etapais rugsėjo mėnesį.
Leave a Reply