Rudenį papartis namuose dažnai ima ruduoti ir džiūti: sutrumpėja dienos, sumažėja šviesos, o prasidėjęs šildymo sezonas greitai išsausina orą. Dėl to augalo augimas lėtėja, o klaidos laistant tampa labiau pastebimos. Vis dėlto papartį galima sustiprinti paprastu būdu, pasitelkiant tai, kas virtuvėje neretai tiesiog išpilama.
Svarbiausia rudenį – tinkama vieta ir drėgmė. Paparčiui geriausiai tinka šviesi vieta su išsklaidyta šviesa, tačiau ne tiesioginė saulė ir ne tamsus kampas. Augalą verta laikyti toliau nuo skersvėjų ir ypač nuo veikiančio radiatoriaus, nes karštis ir sausas oras skatina lapų galiukų džiūvimą.
Jei oras bute sausas, drėgmę galima didinti drėkintuvu, augalus sustatant arčiau vieną kito arba padėjus vazoną ant padėklo su drėgnais akmenukais. Svarbu, kad vazono dugnas nestovėtų vandenyje, nes tai didina šaknų puvinio riziką. Visiškai sudžiūvusius senus lapus galima iškirpti prie pagrindo, kad augalas neeikvotų jiems energijos.
Kaip laistyti rudenį?
Vieno laistymo grafiko visiems paparčiams nėra, nes jis priklauso nuo temperatūros, vazono dydžio, substrato ir oro drėgmės. Prieš laistant verta pirštu patikrinti žemę: jei ji dar šlapia, geriau palaukti. Papartis mėgsta tolygiai drėgną, bet ne permirkusį substratą.
Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė. Daug paparčių jautriau reaguoja į kietą vandenį, todėl jiems dažnai labiau tinka minkštesnis, filtruotas ar nusistovėjęs vanduo. Po laistymo iš padėklo ar vazono apvalkalo būtina išpilti vandens perteklių, kad šaknys ilgai nestovėtų drėgmėje.
Triką slepia virtuvė
Retkarčiais papartį galima palaistyti atvėsusiu vandeniu, likusiu po daržovių virimo. Verdant dalis tirpių medžiagų iš daržovių pereina į skystį, todėl jis gali tapti švelniu papildomu „pastiprinimu“. Tačiau tai nėra pilnavertė trąša, nes tokio vandens sudėtis ir koncentracija kiekvieną kartą skiriasi.
Yra viena griežta taisyklė: tinka tik vanduo, kuriame nebuvo druskos, prieskonių ar riebalų. Skystį būtina visiškai atvėsinti iki kambario temperatūros ir naudoti šviežią, nelaikant jo ilgai. Laistoma saikingai, atsižvelgiant į tai, ar žemė jau pradėjusi džiūti, o šį būdą geriausia taikyti tik retkarčiais, nepakeičiant įprastos priežiūros.
Kada ir kaip tręšti?
Ruduo nebūtinai reiškia, kad tręšimą reikia staiga nutraukti, tačiau verta stebėti patį augalą. Jei papartis vis dar leidžia naujus lapus, jis gali būti aktyvesnėje augimo fazėje ir tuomet tinka švelnesnis, retesnis tręšimas. Jei naujų lapų mažėja, tręšimą reikėtų palaipsniui riboti.
Geriausia rinktis trąšas, skirtas žaliesiems augalams ar paparčiams, ir laikytis gamintojo nurodymų, neviršijant normų. Pertręšimas dažnai neduoda norimo efekto ir gali pakenkti šaknims, o lapų rudavimą neretai lemia ne maisto medžiagų trūkumas, o sausas oras ir netinkamas laistymas.
Leave a Reply