Vaismedžių genėjimas nėra vienodas darbas visais atvejais: tai, kas tinka jaunam medeliui, gali pakenkti senam medžiui ar nusilpusiam sodui. Paliktas be priežiūros vaismedis ilgainiui suformuoja tankią šakų raizgalynę, į lają patenka mažiau šviesos, o šakos ima augti į vidų, kryžiuotis ir konkuruoti tarpusavyje.
Praktikoje genėjimo tikslas priklauso nuo amžiaus ir būklės: vienur svarbiausia suformuoti tvirtą lajos karkasą, kitur reikia praretinti tankmę, pašalinti pažeistas šakas ar pamažu atjauninti medį. Supratus skirtumus, lengviau planuoti darbus ir išvengti klaidų, kurios vėliau atsisuka menkesniu derliumi bei didesne ligų rizika.
Jauno medelio lajos formavimas
Jauniems vaismedžiams pirmiausia taikomas formuojamasis genėjimas, kurio esmė yra ne kuo daugiau nupjauti, o sukurti stabilų pagrindinių šakų išdėstymą. Dažniausiai šalinami ūgliai, kurie konkuruoja su viršūne, auga į lajos vidų arba yra nepalankiu kampu, todėl vėliau lengviau lūžta.
Vieno universalaus šablono nėra, nes skiriasi rūšys, veislės ir pasirinkta lajos forma. Dėl to sprendimai turėtų būti paremti stebėjimu, o ne mechaniniu visų prieaugių trumpinimu, nes per didelis skatinimas gali išprovokuoti pernelyg vešlų augimą.
Kada reikia praretinti lają?
Po kelių metų laja dažnai sutankėja taip, kad šakos ima viena kitą užstoti. Tuomet taikomas praretinamasis, arba peršviečiamasis, genėjimas: šalinami į lajos vidų augantys, besikryžiuojantys ar aiškiai tarpusavyje konkuruojantys ūgliai.
Tikslas nėra vien tvarkingas vaizdas. Didesnis šviesos kiekis lajoje padeda formuotis vaisiams ir gerina jų nusispalvinimą, o geresnė oro cirkuliacija mažina drėgmės užsilaikymą ir taip prisideda prie mažesnės grybinėms ligoms palankios aplinkos.
Ką daryti su lūžusiomis ir sergančiomis šakomis?
Sanitarinis genėjimas skirtas pašalinti nudžiūvusias, nulūžusias, ligotas ar stipriai pažeistas šakas. Tokius pjūvius dažnai tenka daryti nelaukiant pagrindinio sezono, tačiau svarbu įvertinti oro sąlygas, kad pjūvio vietos būtų kuo mažiau pažeidžiamos.
Ypatingas dėmesys reikalingas įtariant užkrečiamas ligas: įrankiai, kuriais pjaunamos sergančios šakos, turi būti dezinfekuojami prieš pereinant prie kito medžio. Tai sumažina riziką, kad ligos bus perneštos sekatoriumi ar pjūklu.
Senų vaismedžių atjauninimas
Senesni vaismedžiai neretai turi daug pasenusių šakų, būna smarkiai sutankėję, o derėjimas silpnėja. Tokiu atveju taikomas atjauninantis genėjimas, kurio esmė yra ne vienkartinis radikalus pjūvis, o laipsniškas lajos struktūros keitimas.
Per stiprus genėjimas vienu kartu gali išprovokuoti gausų stačių vandens ūglių augimą ir dar labiau nusilpninti medį. Daugeliu atvejų saugiau atjauninimą išskaidyti per kelis sezonus, stebint, kaip medis reaguoja, ir tik tuomet priimant kitus sprendimus.
Leave a Reply