Rugsėjis daugeliui dekoratyvinių krūmų yra vienas palankiausių sodinimo laikų: žemė po vasaros dar būna šilta, o karščiai jau atslūgę. Tokios sąlygos padeda augalams greičiau įsišaknyti, mažina vandens stresą ir leidžia išnaudoti rudenines liūtis.
Sodinant rudenį svarbiausia suspėti iki pirmųjų didesnių šalnų, kad šaknys spėtų pradėti augti. Praktikoje tai reiškia, kad po pasodinimo krūmams reikia kelių savaičių stabiliai vėsesnio, bet ne šalčio periodo ir reguliaraus drėkinimo, jei ruduo sausas.
Kaip sodinti, kad prigytų
Renkantis vietą verta įvertinti ne tik saulės kiekį, bet ir vėjo poveikį bei dirvos drėgmės režimą. Dauguma krūmų blogai auga užmirkstančiose vietose, todėl sunkią molingą dirvą pravartu pagerinti struktūrą formuojant pralaidesnį sodinimo sluoksnį.
Pasodinus augalą, šaknų zoną naudinga mulčiuoti, kad dirva ilgiau išlaikytų drėgmę ir būtų stabilesnė temperatūra. Vėlyvą rudenį jautresnius krūmus galima pridengti, tačiau svarbu neperlenkti, kad po danga nepradėtų kauptis drėgmė ir neskatintų ligų.
8 krūmai, kurie pavasarį atsilygina
Japoninė kerrija yra viena iš tų rūšių, kurioms rudeninis sodinimas dažnai būna itin sėkmingas. Pavasarį ji išsiskiria ryškiai geltonais, puriais žiedais, o žiemą dekoratyvumą išlaiko žalsvi ūgliai.
Rododendrai rugsėjį sodinami dėl švelnesnių temperatūrų ir dažnesnės dirvos drėgmės, tačiau jiems būtina rūgšti terpė ir nuo vėjų apsaugota vieta. Pavasarį jie žydi gausiai, o rudenį įsišakniję augalai paprastai lengviau ištveria žiemą.
Hortenzijos, ypač auginamos vazonuose ir vėliau perkeliamos į gruntą, rudenį dažnai gerai prigyja dėl šiltos dirvos. Svarbu užtikrinti tolygią drėgmę ir derlingą žemę, nes nuo to priklauso ir kitų metų žiedynų kokybė.
Forsitija yra ankstyvo pavasario simbolis, nes žydi dar prieš išsiskleidžiant lapams. Tai ištvermingas, nereiklus krūmas, kuris gausiausiai žydi saulėtoje ir nuo šaltų vėjų apsaugotoje vietoje.
Puikusis japoninis svarainis žavi ankstyvais žiedais, o vėliau subrandina kvapnius vaisius, tinkamus perdirbti. Rudeninis sodinimas jam palankus, nes augalas gerai išnaudoja natūralią dirvos drėgmę ir lengviau įsitvirtina.
Japoninė kalina vertinama dėl išskirtinio, sluoksniuoto lajos silueto ir baltų žiedynų. Ji mėgsta derlingesnę, vidutiniškai drėgną dirvą, o rudenį dažnai papildomai puošia sodą ryškiu lapų nusidažymu.
Triskiautė migdolinė slyva pavasario pabaigoje pasipuošia tankiais rožiniais žiedais, primenančiais mažas rožes. Jai labiausiai tinka saulėta vieta ir derlinga, laidi dirva, todėl sodinant verta vengti užmirkstančių plotų.
Kvapusis jazminas išsiskiria ne tik baltais žiedais, bet ir intensyviu aromatu. Rugsėjį pasodintas jis paprastai ramiai įsišaknija, o vėliau gerai toleruoja įvairias dirvas ir yra pakankamai atsparus šalčiui.
Dažniausios klaidos rudenį
Viena dažniausių nesėkmių priežasčių yra per vėlyvas sodinimas, kai šaknys nebespėja pradėti augti iki šalčių. Kita klaida yra nepakankamas laistymas po pasodinimo, nes net vėsesniu metu naujai pasodinti krūmai dar neturi pajėgios šaknų sistemos.
Taip pat verta nepersistengti su azoto trąšomis rudenį, nes jos skatina naujus ūglius, kurie iki žiemos nespėja sumedėti. Daugeliui krūmų pakanka gerai paruoštos dirvos, mulčio ir stabilios drėgmės, o intensyvesnį tręšimą saugiau planuoti pavasarį.
Leave a Reply