Rudenį soduose susikaupia kalnai lapų, tačiau graikinių riešutmedžių lapai dažnai keliauja į atliekas. Priežastis paprasta: daugelis mano, kad jie nuodingi ir visam laikui sugadina dirvą. Iš tiesų situacija kur kas niuansuotesnė, o lapus galima panaudoti naudingai.
Graikinių riešutmedžių lapuose ir žaliuose vaisių apyvaisiuose randamas juglonas – natūralus augalo išskiriamas junginys, slopinantis kai kurių rūšių augimą. Daugiausia jo būna šviežiuose, žaliuose lapuose, o rudeniniuose parudavusiuose lapuose koncentracija paprastai mažesnė. Būtent dėl to ir atsirado jų bloga reputacija.
Kas iš tiesų yra juglonas?
Juglonas veikia per vadinamąją alelopatiją, kai vieni augalai cheminėmis medžiagomis riboja konkurentų dygimą ar šaknų augimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad riešutmedžio lapus būtina išmesti. Svarbiausia žinoti, kad juglonas dirvoje ir komposte nėra amžinas.
Veikiant deguoniui, drėgmei, bakterijoms ir grybams, juglonas palaipsniui suyra. Praktikoje tai reiškia, kad gerai kompostuojant lapus ir suteikiant pakankamai oro bei drėgmės, po maždaug 12–24 mėnesių jie tampa saugūs naudoti kaip subrendęs kompostas. Tokiu būdu vietoje atliekų gaunama vertinga lapinė žemė dirvai gerinti.
Kaip kompostuoti, kad būtų saugu?
Norint paspartinti procesą, lapus verta susmulkinti, pavyzdžiui, pervažiuojant žoliapjove su surinkimo krepšiu. Smulkesnė frakcija greičiau skyla ir lengviau įšyla komposto krūvoje. Tai ypač aktualu, nes stori riešutmedžio lapai natūraliai skyla lėčiau.
Dar viena taisyklė – subalansuoti anglies ir azoto santykį. Lapai turi daug anglies, todėl kompostas gali „užstrigti“, jei trūks azoto. Geras sprendimas – lapus sluoksniuoti su nupjauta žole ar kitomis azoto turinčiomis žaliosiomis atliekomis ir palaikyti tolygią, bet ne perteklinę drėgmę.
Kur lapų geriau nenaudoti?
Šviežių, nesukompostuotų riešutmedžio lapų nerekomenduojama berti kaip mulčio prie ypač jautrių augalų. Dažniausiai minimos jautresnės daržovės iš bulvinių šeimos, taip pat kai kurie rūgščią terpę mėgstantys augalai. Tokiais atvejais saugiausia rinktis tik visiškai subrendusį kompostą.
Tuo pačiu riešutmedžio lapai gali būti praktiški ten, kur nereikia greito suirimo. Jie sudaro tankesnį sluoksnį, kuris gali slopinti piktžolių dygimą, o panaudojus tik ten, kur tai netrukdo auginamiems augalams, sumažėja ir atliekų kiekis, ir išlaidos dirvos gerinimui.
Trumpai tariant, graikinių riešutmedžių lapai nėra bevertė našta. Laikantis paprastų kompostavimo principų, jie virsta naudinga organine medžiaga, o juglono rizika tampa valdoma ir prognozuojama.
Leave a Reply