Nors levanda laikoma atspariu, šilumamėgiu augalu, mūsų žiemos jai dažnai tampa rimtu išbandymu. Netinkama ankstyvo rudens priežiūra lemia stiebų sumedėjimą ten, kur nereikia, krūmelio išretėjimą ir didesnę iššalimo riziką.
Svarbiausias darbas rudenį yra tinkamai parinktas genėjimo laikas. Jei levanda apkarpoma per vėlai, ji gali išleisti jaunus, minkštus ūglius, kuriuos pirmos šalnos greitai pažeidžia, o per giliai nupjovus į seną medieną krūmas neretai visai nebeatsigauna.
Iki kada genėti levandą?
Praktikoje levandos rudeninį formuojamąjį genėjimą rekomenduojama atlikti iki rugsėjo vidurio ar pabaigos, priklausomai nuo regiono ir orų. Tikslas paprastas: kad pjūvio vietos spėtų apdžiūti, o augalas nebeskatintų naujo augimo prieš atvėsimą.
Genint trumpinami tik žali, šių metų ūgliai, maždaug trečdaliu ar iki pusės jų ilgio, formuojant taisyklingą, apvalų krūmelį. Svarbi taisyklė yra nepjauti į sumedėjusias šakas, nes levanda iš senos medienos atželia sunkiai.
Jei žiedynai dar nenukirpti po žydėjimo, rudenį verta pašalinti ir nudžiūvusias varpas su ilgesniais koteliais. Tai padeda išlaikyti kompaktišką formą ir sumažina riziką, kad per žiemą krūmas bus išlaužytas vėjo ar šlapio sniego.
Laistymas ir trąšos rudenį
Rugsėjį levandai svarbiausia ne gausus maitinimas, o saikas. Šiuo metu reikėtų visiškai atsisakyti azoto trąšų, nes jos skatina vegetatyvinį augimą, o toks naujas prieaugis prieš šalčius yra ypač pažeidžiamas.
Jei norisi sustiprinti augalą, labiau tinka rudeninės trąšos, kuriose dominuoja kalis ir fosforas, padedantys ūgliams bręsti, o šaknims pasiruošti žiemojimui. Laistoma saikingai, tik užsitęsus sausrai, nes per šlapia dirva vėstant orams didina šaknų puvinio ir grybinių ligų tikimybę.
Levanda geriausiai jaučiasi silpnai šarminėje arba neutralioje dirvoje, todėl, jei dirva linkusi rūgštėti, rudenį galima koreguoti reakciją kalkinimo priemonėmis. Tačiau persistengti nereikėtų: saugiausia remtis dirvos tyrimu arba bent jau įvertinti, ar sklype vyrauja rūgštesnė terpė.
Kaip apsaugoti levandą nuo šalčių?
Jaunesnius, tų pačių metų sodinukus ar vėjuotose vietose augančias levandas verta papildomai pridengti. Po genėjimo nuvalius piktžoles ir sutvarkius krūmo pagrindą, dirvos paviršių galima uždengti eglišakėmis arba orui laidžia agroplėvele.
Svarbu pasirinkti dangą, kuri ne sulaiko drėgmę, o leidžia augalui kvėpuoti. Taip pat paprastai vengiama mulčiavimo spygliuočių žieve, nes ji rūgština dirvą, o levandai tai dažniausiai nėra palanku.
Tikslus genėjimas, azoto atsisakymas ir saikingas laistymas rudenį dažnai duoda didžiausią efektą pavasarį. Jei levanda į žiemą išeina tvarkingo, tankaus krūmelio forma ir be perteklinio jaunų ūglių augimo, kitą sezoną ji paprastai žydi gausiau ir tolygiau.
Leave a Reply