Pinigų medis, dar vadinamas krasula, laikomas vienu lengviausiai prižiūrimų kambarinių augalų, tačiau būtent dėl to jis dažnai ir „numarinamas“ per didele priežiūra. Tai sukulentas, kaupiantis drėgmę lapuose, todėl jam svarbiausia ne vandens kiekis, o tinkamas šviesos, substrato ir laistymo ritmas.
Jei krasula ima mesti lapus, minkštėja stiebas ar lapai raukšlėjasi, dažniausiai problema slypi ne vienoje klaidoje, o kelių smulkmenų derinyje. Ilgaamžiškumą lemia stabilios sąlygos, saikingas laistymas ir geras drenažas.
Šviesa: daug, bet ne kepinanti
Krasulai reikia šviesios vietos, geriausia prie lango, kur ji gautų ryškią, tačiau išsklaidytą šviesą. Ilgai veikiant tiesioginiams, ypač vasaros vidurdienio, saulės spinduliams lapai gali nudegti ir paruduoti.
Jei augalas stiebiasi, tarpai tarp lapų didėja, o forma tampa „išsiklaipiusi“, tai dažnas ženklas, kad šviesos per mažai. Tokiu atveju verta palaipsniui perkelti į šviesesnę vietą, kad augalas nepatirtų staigaus streso.
Laistymas: rečiau yra geriau
Didžiausia pinigų medžio bėda yra perlaistymas. Laistyti reikėtų tik tada, kai žemė yra gerokai pradžiūvusi, o ne „dėl visa ko“ pagal kalendorių.
Praktiškas būdas pasitikrinti yra įkišti pirštą į žemę maždaug 3–5 centimetrų gylyje. Jei ten dar jaučiasi drėgmė, laistyti per anksti, o jei sausa, galima palaistyti gausiau, bet būtinai leisti vandeniui nubėgti.
Šaltuoju sezonu, kai augimas sulėtėja, laistymo reikia dar mažiau, o per dažnas vanduo greitai baigiasi šaknų puviniu. Jei vazonas stovi vėsesnėje vietoje, tarp laistymų geriau palikti ilgesnes pertraukas.
Žemė, trąšos ir persodinimas
Pinigų medžiui tinka laidus, greitai vandens neužlaikantis substratas. Dažnai pasirenkama kambarinių augalų žemė, papildyta perlitu ar rupesniu smėliu, kad šaknys negautų nuolatinės drėgmės.
Vazonas privalo turėti drenažo skylę, nes vandens perteklius yra tiesiausias kelias į puvinį. Jei po laistymo vanduo lieka lėkštelėje, jį reikėtų išpilti, kad šaknys nestovėtų drėgmėje.
Trąšos gali padėti, bet čia svarbiausia saikas: aktyvaus augimo laikotarpiu dažniau pasirenkamos skystos trąšos, o žiemą tręšimas paprastai pristabdomas. Pertręšimas neretai lemia silpnesnius, vandeningus audinius ir jautrumą ligoms.
Persodinimas nėra dažnas darbas: paprastai pakanka kas kelerius metus, kai šaknys pradeda lįsti pro drenažo skylutes arba augalas akivaizdžiai „užspaudė“ vazoną. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek didesnis, kad žemė neperlaikytų drėgmės.
Jei norisi atnaujinti augalą be didelio persodinimo, galima papildyti viršutinį žemės sluoksnį šviežiu substratu. Tai padeda, kai žemė susispaudžia ir prasčiau praleidžia orą.
Vainiką formuoti patogiausia pavasarį, kai prasideda aktyvesnis augimas. Pažeistas ar silpnas šakeles galima nugenėti iki sveikos vietos, tačiau vienu metu nereikėtų šalinti daugiau nei maždaug trečdalio augalo, kad jis lengviau atsistatytų.
Dažna priežiūros dalis yra ir apžiūra dėl kenkėjų. Jei lapai lipnūs, atsiranda smulkių taškelių ar voratinklio požymių, verta nedelsti, nes sukulentai, nusilpę nuo netinkamo laistymo, kenkėjams tampa lengvu taikiniu.
Geriausia žinia ta, kad krasula greitai „atleidžia“ už klaidas, jei sąlygos stabilizuojamos. Užtenka daugiau šviesos, laidesnės žemės ir retesnio laistymo, kad pinigų medis vėl augtų tankus ir tvirtas.
Leave a Reply