Spalis daugeliui atrodo sezono pabaiga, tačiau tai vienas svarbiausių mėnesių daržo ir gėlyno planavimui. Vėsesnė žemė ir dažnesnė drėgmė sudaro geras sąlygas daliai augalų įsišaknyti ar peržiemoti, o pavasarį startuoti anksčiau.
Didžiausia spalio darbų nauda paprasta: dalį sėjos ir sodinimo perkėlus į rudenį, pavasarį galima sulaukti ankstyvesnio derliaus ir mažiau skubėti. Tačiau svarbu ne tik pasirinkti tinkamus augalus, bet ir pataikyti su terminu, kai dirva dar neįšalusi.
Kokias daržoves verta sėti?
Spalio pradžioje, kai dirva dar šiltesnė, dažnai sėjami šalčiui atsparesni lapiniai augalai, pavyzdžiui, špinatai ir daržinės sultenės. Jie rudenį spėja suformuoti nedidelę lapų rozetę ir pavasarį greitai atželia, kai tik leidžia oras.
Mėnesio viduryje ar antroje pusėje dalis daržovių labiau tinka sėjai sėklomis, nes sudygti jos turėtų tik pavasarį. Tokiu principu neretai sėjamos petražolės, morkos, krapai ar žirniai, nes sėklos žemėje geriau ištveria vėlyvo rudens atšalimus.
Rudeninė sėja turi ir praktinį privalumą: sėklos per žiemą patiria natūralų šalčio periodą, o pavasarį, atsiradus drėgmei ir šilumai, sudygsta anksčiau. Dėl to derliaus galima sulaukti keliomis savaitėmis greičiau nei sėjant vien pavasarį.
Česnakai ir svogūnai: laiko langas trumpas
Spalis yra tinkamas metas sodinti žieminius česnakus, kurie pavasarį startuoja anksčiau ir dažnai subręsta vasaros pradžioje. Skiltelės paprastai sodinamos šakniagaliu žemyn, kelių centimetrų gylyje, paliekant pakankamus tarpus, kad galvutės užaugtų stambios.
Iki maždaug spalio vidurio dar dažnai sodinami ir žieminiai svogūnai iš sėjinukų, jei leidžia dirvos sąlygos. Vėliau didžiausia rizika yra ne pats šaltis, o tai, kad augalas nespės įsišaknyti iki įšalo.
Prieš sėją ar sodinimą lysvę verta kruopščiai išravėti, supurenti ir papildyti subrendusiu kompostu. Šviežias mėšlas rudenį dažnai laikomas per stipriu, ypač ten, kur planuojama sėti ar sodinti jautresnius jaunus augalus.
Svogūninės gėlės pavasariui
Spalis taip pat yra paskutinis realus metas daugumai pavasarį žydinčių svogūninių gėlių. Dažniausiai sodinami tulpės, narcizai, hiacintai, krokai, scylės ir žydrės, kad iki šalčių spėtų susiformuoti šaknys.
Praktinė taisyklė paprasta: svogūnėlis sodinamas tokiame gylyje, kuris maždaug tris kartus viršija jo aukštį. Toks gylis sumažina iškilnojimo ir pažeidimų riziką per šalčius, o pavasarį padeda augalui augti tolygiau.
Kad rudenį pasodintų eilių pavasarį nesumaišytumėte, pravartu vietas pažymėti, o atšalus dirvai lengvai mulčiuoti. Mulčias ar lengva danga gali padėti stabilizuoti drėgmę ir temperatūros svyravimus, ypač atvirose, vėjuotose vietose.
Planuojant spalio sėją ir sodinimą, svarbiausia stebėti orų prognozes ir dirvos būklę. Jei žemė permirkusi, geriau luktelėti, o jei gresia staigus įšalas, darbus verta užbaigti anksčiau, kad augalai spėtų įsitvirtinti.
Leave a Reply