Nors daugelis įsitikinę, kad havajietiška pica kilo Havajuose, istorija rodo ką kita. Plačiausiai pripažįstama versija sieja šį derinį su Kanada, kur ananasai ant picos tapo netikėtu, bet greitai išpopuliarėjusiu eksperimentu.
Dažniausiai nuopelnai priskiriami graikų kilmės verslininkui Sotiriui „Sam“ Panopoulos, kuris 1962 metais su broliais Ontarijo provincijos Chathame atidarė restoraną „Satellite“. Įkvėptas itališkos picos idėjos ir tuo metu Šiaurės Amerikoje populiarėjusio saldžiarūgščio skonio, jis pabandė ant picos dėti ananasų.
Pasakojama, kad idėja gimė paragavus saldžiarūgštės vištienos, kurioje ananasas buvo įprastas ingredientas. Picos pavadinimas esą atsirado ne dėl kilmės, o dėl naudotų konservuotų ananasų prekės ženklo, ant kurio puikavosi Havajų pavadinimas.
Ar Panopoulos buvo pirmasis, istorikai ir maisto kultūros tyrinėtojai vienareikšmiškai nepatvirtina. Internete kartais pasirodo teiginių apie 1950-ųjų meniu su panašiais picos variantais, tačiau patikimų įrodymų mažai, o būtent Panopoulos versija laikoma ta, kuri iš tiesų išpopuliarino ananasą ant picos.
Šis derinys iki šiol kelia stiprias emocijas: vieniems tai mėgstamas saldumo ir sūrumo kontrastas, kitiems – kone kulinarinė šventvagystė. Apklausų duomenys rodo, kad net žmonėms mėgstant ir picą, ir ananasus, jų derinys vertinamas gerokai prieštaringiau.
Skonio ginčuose dažnai kartojami du argumentai: ananaso rūgštumas kartu su pomidorų padažu kai kuriems atrodo per intensyvus, o vaisiaus sultingumas keičia picos tekstūrą. Vis dėlto havajietiška pica peržengė Kanados ribas ir tapo tarptautiniu reiškiniu, o jos variacijos aptinkamos net Italijoje, kur tradicinės picos kultūra paprastai vertinama itin konservatyviai.
Leave a Reply