Štambinės rožės sode atrodo ypač puošniai, tačiau žiemą jos yra jautresnės nei įprasti rožių krūmai. Didžiausia rizika kyla ne žiedams ar šakelėms, o vainikui ir skiepijimo vietai, kuri dažniausiai yra pažeidžiamiausia stipriam šalčiui.
Specialistai pabrėžia, kad dengti rožes per anksti nereikėtų. Kol laikosi teigiama temperatūra, po uždangomis gali kauptis drėgmė, o tai didina puvinio ir grybelinių ligų riziką, ypač jei žiema permaininga ir su dažnais atodrėkiais.
Praktikoje dažniausiai laukiama pirmųjų silpnų šalnų, tačiau svarbu spėti iki tol, kol žemė galutinai įšąla. Patogiausia darbus planuoti sausesnę, nešaltą dieną, nes tuomet stiebas būna elastingesnis ir mažėja lūžimo tikimybė.
Kur slypi didžiausia rizika
Skiepijimo vieta yra ta augalo dalis, kuri labiausiai nukenčia nuo žemos temperatūros ir vėjo. Jei ji nušąla, rožė pavasarį gali sunkiai atželti arba visai neprabusti, net jei likusios dalys atrodė neblogai peržiemojusios.
Dar viena dažna bėda yra iššutimas, kai augalas uždengiamas per sandariai ir be oro tarpų. Dėl to patariama vengti drėgmę sulaikančių, nepralaidžių medžiagų ir rinktis sprendimus, kurie remiasi natūralia dirvos izoliacija.
Patikimiausias būdas su žeme
Vienas veiksmingiausių metodų yra atsargiai palenkti štambą ir paguldyti vainiką ant žemės. Tai daroma lėtai, lenkiant į tą pusę, kur prie pagrindo jaučiamas natūralus sustorėjimas, kad sumažėtų įtrūkimo ar lūžimo tikimybė.
Paguldytą vainiką verta pritvirtinti, kad jo nepakeltų vėjas, o tada kruopščiai uždengti skiepijimo vietą. Dažniausiai naudojama puri sodo žemė ar mulčias, kuriais užpildomi tarpai tarp ūglių, kad šaltis neprasiskverbtų į augalo vidų.
Nedidelė dalis šakelių gali likti kyšoti virš supilto kauburėlio, ir tai nebūtinai reiškia problemą. Pavasarį vis tiek atliekamas sanitarinis ir formuojamasis genėjimas, todėl svarbiausia yra apsaugoti skiepijimo vietą ir pagrindinę vainiko dalį.
Kada verta rinktis duobutę
Jei vainikas platesnis arba sunkiau stabiliai paguldomas, galima iš anksto iškasti negilią duobutę ten, kur jis bus paguldytas. Tuomet vainikas įguldomas į įdubą ir apipilamas smulkia, puria žeme, kad ji pasiektų ir tarpus tarp ūglių.
Užpilant naudinga lengvai pajudinti šakeles, kad žemė pasiskirstytų tolygiau ir neliktų oro kišenių, per kurias patektų šaltis. Kauburėlis tik švelniai prispaudžiamas, nes per stipriai suspausta žemė gali prasčiau izoliuoti.
Pavasarį dangą reikėtų nuimti palaipsniui, atsižvelgiant į orus, kad augalas nepatirtų staigių temperatūros svyravų. Jei prognozuojamos vėlyvos šalnos, skubėti visiškai atidengti štambinių rožių nepatariama.
Leave a Reply