Ziboldo melsvalapė funkija (Hosta sieboldiana) – daugiametė smidraginių šeimos gėlė, kilusi iš Rytų Azijos, dažniausiai siejama su Japonija, Kinija ir Korėja. Ji vertinama dėl didelių, širdiškos formos lapų, kurie atrodo melsvai žali, o pavėsingose vietose išlaiko dekoratyvumą iki pat rudens.
Šį melsvą atspalvį sukuria natūrali vaškinė lapo danga. Tiesioginė saulė ją palaipsniui ardo, todėl lapai praranda šaltą toną ir labiau sužaliuoja, o kartais gali atsirasti ir nudegimų. Dėl to funkija geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba visiškame pavėsyje, užuovėjoje.
Kodėl sodinti rudenį apsimoka?
Ankstyvas ruduo, dažnai nuo rugpjūčio vidurio iki spalio, laikomas vienu palankiausių laikų funkijoms sodinti ir persodinti. Po vasaros dirva dar būna šilta, tačiau oras vėsesnis, o drėgmės paprastai daugiau, todėl augalas daugiau energijos skiria šaknims, o ne lapams.
Spalis taip pat tinka, jei dirva dar neįšalusi ir iki rimtesnių šalnų lieka pakankamai laiko įsišaknijimui. Sodinant vėlyvą rudenį svarbiausia stebėti prognozes ir neplanuoti darbų prieš pat staigų atšalimą, nes neįsitvirtinusios šaknys jautresnės žiemos stresui.
Kur sodinti, kad lapai būtų įspūdingi?
Funkijos ypač vertinamos ten, kur daugumai augalų trūksta šviesos: po medžių laja, prie šiaurinės pastato pusės, siauruose šešėliuotuose praėjimuose. Jos gali būti sodinamos kaip pavienis akcentas, tačiau dažniau kuriamos grupės, formuojančios vientisą žalią ar melsvą kilimą.
Dirvai keliami reikalavimai gana aiškūs: ji turėtų būti derlinga, humusinga, laidi vandeniui, bet neišdžiūstanti, o reakcija dažniausiai tinkamiausia nuo silpnai rūgščios iki neutralios. Sunkesnę dirvą verta pagerinti kompostu, kad šaknys gautų oro ir nesikauptų vanduo.
Priežiūra: laistymas ir tręšimas
Plati lapija garina daug vandens, todėl sausros metu funkijoms reikia reguliaraus, gilesnio laistymo. Praktikoje geriausia vandenį pilti prie šaknų, kad lapai kuo mažiau šlaptų, nes drėgna lapija gali sudaryti palankesnes sąlygas grybinėms ligoms ir greičiau nuplauti vaškinę dangą.
Pavasarį tinka kompostas ar lėto veikimo kompleksinės trąšos, tačiau tręšimą rekomenduojama baigti iki vasaros vidurio, kad augalas spėtų pasiruošti žiemai. Vėlyvas azoto perteklius skatina minkštą augimą, kuris šaltesniu metu lengviau nukenčia.
Nors funkijos garsėja lapais, jos žydi nuo birželio iki rugpjūčio pradžios, iškeldamos varpelius primenančius žiedus, dažnai baltų, melsvų ar violetinių atspalvių. Žiedai paprastai vilioja apdulkintojus, todėl pavėsingoje sodo dalyje funkijos gali būti ne tik dekoratyvios, bet ir naudingos biologinei įvairovei.
Pastaraisiais metais sodininkystėje ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti atsparioms, mažiau priežiūros reikalaujančioms daugiamečiams augalams, kurie tinka ir mažesnėms erdvėms, ir natūralistiniams želdynams. Funkijos šiame kontekste išlieka vienu patikimiausių pasirinkimų, ypač ten, kur saulės mažai.
Leave a Reply