Mokslininkai įspėja: lūpų pūslelinės virusas gali keisti smegenų imunitetą ir sietis su Alzheimeriu

Ką parodė naujas tyrimas?

Lūpų pūslelinę dažniausiai sukelia herpes simplex virusas HSV-1. Nors bėrimas dažnai praeina per kelias dienas, virusas iš organizmo neišnyksta ir gali išlikti visą gyvenimą nervų ląstelėse, periodiškai vėl suaktyvėdamas.

Naujausiame tyrime Kolorado universiteto Anschutz mokslininkai analizavo, kaip HSV-1 infekcija veikia mikrogliją, tai yra smegenų imuninės sistemos ląsteles. Rezultatai publikuoti žurnale PLOS Pathogens.

Tyrėjai nustatė, kad infekcijos metu mikroglija įjungia stiprią antivirusinę reakciją. Tačiau kartu silpnėja genų aktyvumas, susijęs su įprastomis mikroglijos apsauginėmis funkcijomis, kurios padeda palaikyti sveiką nervinį audinį.

Kodėl svarbi mikroglija?

Mikroglija atlieka kelias kritiškai svarbias užduotis: atpažįsta grėsmes, reaguoja į infekcijas, šalina pažeistus audinių elementus ir prisideda prie smegenų aplinkos stabilumo. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys jos veiklos pokyčiai gali turėti platesnių pasekmių.

Mokslininkai pabrėžia, kad mikroglijos atsakas buvo nevienodas skirtingose smegenų srityse. Tai reiškia, kad infekcijos poveikis gali būti lokalus ir priklausyti nuo to, kur tiksliai virusas aktyvuojasi.

Analizėje taip pat išryškėjo su interferonais susiję keliai. Interferonai yra baltymai, kurie padeda ląstelėms atpažinti virusą ir aktyvuoti gynybinius mechanizmus, tačiau per stipri ar ilgai trunkanti reakcija gali pakeisti įprastą ląstelės elgseną.

Ryšys su Alzheimeriu: ką galima teigti?

Alzheimerio liga yra sudėtinga neurodegeneracinė būklė, kurios riziką lemia amžius, genetika ir įvairūs biologiniai procesai, įskaitant uždegiminius mechanizmus. Pastaraisiais metais vis dažniau tiriama, ar infekcijos ir lėtinis uždegimas gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Šiame darbe mokslininkai užfiksavo ir chromatino pokyčius, tai yra DNR supakuojančios struktūros pertvarkas, kurios gali nulemti, kurie genai ląstelėje lengviau įjungiami, o kurie slopinami. Tokie epigenetiniai pokyčiai svarbūs tuo, kad gali turėti ilgiau išliekančių pasekmių imuninių ląstelių funkcijoms.

„Nors neįrodėme, kad HSV-1 sukelia Alzheimerio ligą, matome, kad virusas gali perprogramuoti mikroglijos imuninį atsaką taip, kaip tai primena modelius, siejamus su Alzheimerio rizikos veiksniais“, – sakė tyrimo bendraautorė dr. Kimberley Bruce.

Tyrėjai pabrėžia, kad tokie duomenys rodo galimą bendrą grandį tarp infekcijų, senėjimo ir genetinių rizikos veiksnių. Vis dėlto tai nėra įrodymas, kad lūpų pūslelinė savaime lemia demenciją, o ryšio stiprumui ir mechanizmams patvirtinti reikės papildomų tyrimų.

Ką verta žinoti apie pūslelinę kasdien?

HSV-1 yra labai paplitęs, manoma, kad juo užsikrėtusi daugiau nei 60 proc. pasaulio gyventojų. Daugeliui žmonių infekcija pasireiškia lengvai, tačiau virusas yra užkrečiamas, ypač aktyvaus bėrimo metu.

Medikai pataria vengti tiesioginio kontakto su bėrimu, nesidalinti indais ar lūpų kosmetika, laikytis rankų higienos. Taip pat nereikėtų pradurti pūslelių ar krapštyti šašų, nes tai gali prailginti gijimą ir didinti komplikacijų riziką.

Gydymas paprastai paremtas antivirusiniais preparatais, pavyzdžiui, acikloviru, kurie efektyviausi, jei pradedami vartoti anksti, vos atsiradus perštėjimui ar dilgčiojimui. Esant dažniems atkryčiams ar sunkesnei eigai, gydytojas gali skirti geriamų antivirusinių vaistų, pavyzdžiui, acikloviro ar valacikloviro.

Ypatingas atsargumas reikalingas bendraujant su naujagimiais, nes herpes viruso infekcija jiems gali būti itin pavojinga. Jei pūslelinė aktyvi, rekomenduojama vengti bučiuoti kūdikius ir kuo griežčiau laikytis higienos.