Daugelis išeidami į darbą ar mokyklą visiškai išjungia šildymą tikėdamiesi mažesnių sąskaitų. Tačiau dažnai efektyvesnis sprendimas yra ne išjungimas, o temperatūros sumažinimas, pritaikytas prie namo tipo ir šildymo sistemos.
Šilumos nuostoliai tiesiogiai priklauso nuo skirtumo tarp vidaus ir lauko temperatūros: kuo jis mažesnis, tuo lėčiau pastatas atvėsta. Todėl sumažinus termostato nustatymą, pastatas per dieną praranda mažiau šilumos, nei nuolat palaikant aukštesnę temperatūrą.
Grįžus į vėsesnius namus šildymo sistemai tenka vėl pakelti temperatūrą, tačiau tai nebūtinai panaikina sutaupymą. Kol patalpos buvo vėsesnės, šilumos nuostoliai buvo mažesni, todėl bendras balansas dažnai išlieka palankus, ypač jei išvykstate ilgesniam laikui.
Ne visoms sistemoms tinka tas pats
Svarbiausia atsižvelgti į tai, kaip šiluma gaminama ir perduodama. Vienos sistemos efektyviausiai dirba stabiliai, kitoms trumpi temperatūros pokyčiai kelia mažiau problemų, todėl vieno universalaus grafiko visiems namams nėra.
Katilas ir radiatoriai paprastai leidžia gana greitai pakelti temperatūrą, todėl darbo dienomis dažnai pasiteisina sumažintas režimas. Pavyzdžiui, jei įprastai namuose palaikote 21 laipsnį, verta išbandyti 19 laipsnių nustatymą kol jūsų nėra ir stebėti, ar grįžus komfortas greitai atsistato.
Su šilumos siurbliais reikia daugiau atsargumo, nes jų efektyvumas paprastai didžiausias, kai šiluma tiekiama žemesnės temperatūros vandeniu ir sistema dirba tolygiai. Jei namai smarkiai atvėsta, valdiklis gali bandyti greitai pakelti temperatūrą, o tai mažina efektyvumą, o kai kuriais atvejais gali įsijungti ir elektrinis tenas.
Dėl to šilumos siurblio savininkams dažniau rekomenduojama pradėti nuo nedidelių pokyčių, pavyzdžiui, sumažinti temperatūrą 1 laipsniu, o ne staigiai išjungti šildymą. Praktikoje daug lemia teisingai sureguliuota šildymo kreivė ir pastato šiluminės savybės.
Kodėl grindinis šildymas reaguoja lėtai?
Grindinis šildymas paprastai turi didelę šiluminę inerciją, nes vamzdžiai būna įlieti į storesnį betono ar išlyginamojo sluoksnio masyvą. Tokia sistema lėtai įkaista ir lėtai atvėsta, todėl staigūs nustatymų pokyčiai dažnai neduoda greitos naudos.
Jeigu šildymą sumažinate kelioms valandoms, grindys dar kurį laiką atiduoda sukauptą šilumą, o grįžus norima temperatūra gali būti pasiekiama tik po kelių valandų. Todėl dažniau pasiteisina nedidelis sumažinimas, o ne visiškas išjungimas.
Ką dar svarbu įvertinti?
Sutaupymas priklauso ir nuo to, kiek laiko jūsų nebūna namuose. Jei išvykstate tik valandai ar dviem, skirtumas sąskaitose dažnai bus menkai pastebimas, o komfortas gali suprastėti labiau nei nauda.
Didelę įtaką daro oras, pastato izoliacija, langų sandarumas, patalpų dydis ir saulės šilumos pritekėjimas. Dėl to patikimiausia lyginti ne vieną dieną, o ilgesnį laikotarpį, stebint ir faktinį energijos suvartojimą.
Taip pat nereikėtų leisti patalpoms pernelyg atvėsti, ypač jei būstas linkęs kaupti drėgmę. Per žema temperatūra gali skatinti kondensaciją ir pelėsio riziką, todėl tikslas turėtų būti ne maksimaliai atšaldyti namus, o mažinti nereikalingą energijos naudojimą neprarandant komforto.
Praktiškas sprendimas daugeliu atvejų yra programuojamas termostatas ar valdiklis, kuris automatiškai sumažina temperatūrą išvykus ir iš anksto ją pakelia prieš grįžtant. Tai leidžia tiksliau suderinti komfortą ir sąnaudas, o sprendimą pritaikyti konkrečiai jūsų sistemai.
Leave a Reply