Nors valomasis ir baltasis actas atrodo panašiai – bespalviai, aitraus kvapo – jų paskirtis skiriasi iš esmės: vienas tinka maistui, kitas turėtų likti tik buityje.
Kaip aiškinama, abu actai gaminami panašiu procesu fermentuojant distiliuotą grūdų ar kukurūzų alkoholį – bakterijos alkoholį paverčia acto rūgštimi ir vandeniu. Skirtumą lemia būtent acto rūgšties koncentracija.
Baltasis actas (distiliuotas baltasis actas) paprastai turi apie 5 proc. acto rūgšties, o likusi dalis – vanduo. Kadangi jis skirtas vartoti, jam taikomi maisto saugos reikalavimai, todėl virtuvėje jis yra universalus ingredientas.
Tuo metu valomasis actas būna rūgštesnis – apie 6 proc. acto rūgšties, todėl laikomas maždaug 20 proc. stipresniu. Dėl to jis nėra maistinis: gali dirginti ar „nudeginti“ burną, gerklę ir skrandį, be to, gali būti išpilstomas ne maistui skirtomis sąlygomis.
Baltasis actas: ne tik konservavimui
Baltasis actas dažnai naudojamas marinuojant: kaitinamas vandens ir acto mišinys, įdedama druskos bei cukraus, o ištirpus – daržovės (kartais marinuojami ir vaisiai). Rūgštinė terpė sumažina skysčio pH ir apsunkina mikroorganizmų dauginimąsi, todėl produktai ilgiau išsilaiko.
Virtuvėje baltasis actas naudingas ir skoniui subalansuoti – mažas šlakelis gali „pakelti“ per sunkų patiekalą ar padėti sušvelninti per sūrų skonį.
Dar vienas populiarus panaudojimas – reakcija su soda. Tešloje putojimas padeda kepiniui geriau iškilti, o buityje tas pats principas kartais pasitelkiamas bandant atkimšti užsikimšusį nutekėjimą.
Valomasis actas: stipresnis, bet ne visur tinka
Valomasis actas praverčia ten, kur baltojo acto nebepakanka – jo didesnė rūgštingumo koncentracija padeda lengviau įveikti įsisenėjusius nešvarumus, riebalus ar mineralines nuosėdas.
Jis ypač naudingas kovojant su kalkių apnašomis, lipnia plėvele ant gartraukio ar pridegusiais nešvarumais ant keptuvių dugno. Tokiais atvejais actas gali padėti tirpdyti nuosėdas, o soda – veikti kaip švelnus šveitiklis.
Vis dėlto prieš naudojant verta įsidėmėti svarbią taisyklę: actą geriau tepti atskirai, o ne iš anksto sumaišyti su soda, nes taip rūgštis neutralizuojama ir poveikis susilpnėja.
Kokiems paviršiams acto vengti
Stipresnis valomasis actas tinka ne visiems paviršiams. Rekomenduojama jo nenaudoti ant natūralaus akmens stalviršių, pavyzdžiui, granito ar marmuro – rūgštis gali pažeisti paviršių ir palikti negrįžtamų žymių.
Jo taip pat geriau nenaudoti ant ketaus keptuvių, jei nenorite pašalinti per metus susiformavusio apsauginio sluoksnio. Kitaip tariant, renkantis actą svarbu įvertinti ne tik nešvarumo „stiprumą“, bet ir valomo paviršiaus jautrumą.
Leave a Reply