Rudenį sode susikaupusios krūvos lapų daugeliui atrodo kaip atliekos, kurias norisi kuo greičiau išvežti ar sudeginti. Tačiau nukritę lapai gali tapti naudinga žaliava dirvožemiui gerinti ir kitam sezonui pasiruošti.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „noviydoctor.com“, primindamas, kad lapuose lieka nemažai medžiagų, kurias medžiai per sezoną sukaupė iš gilesnių dirvos sluoksnių.
Palikti lapai gali prisidėti prie humuso formavimosi: irdami jie purena dirvą, padeda išlaikyti drėgmę, sudaro palankesnes sąlygas sliekams ir mikroorganizmams.
Be to, lapų sluoksnis sode gali veikti kaip natūrali apsauga žiemą – ypač ten, kur svarbu pridengti daugiametes kultūras ar jautresnes šaknis nuo šalčio.
Lapinis kompostas maišuose: paprastas būdas
Vienas siūlomų variantų – lapus kompostuoti tvirtuose polietileniniuose maišuose. Taip nereikia atskiros komposto dėžės, o organika per laiką virsta lapiniu kompostu.
Siūloma surinktus sausus ar kiek drėgnus lapus suspausti į didelius šiukšlių maišus. Kad irimas vyktų greičiau, lapus galima lengvai sudrėkinti vandeniu, o kaip papildoma priemonė minimas ir šlapalo tirpalas.
Kad viduje netrūktų oro ir pasišalintų drėgmės perteklius, maišuose rekomenduojama padaryti kelias mažas skylutes. Tuomet maišus užrišti ir laikyti pavėsyje, atokesniame sodo kampe.
„Šiltos lysvės“: lapai gali dirbti ir per žiemą
Kitas būdas panaudoti lapus – įrengti tranšėjinę, vadinamąją šiltą lysvę. Tam iškasama maždaug 30–40 cm gylio tranšėja, ji pripildoma lapų, užberiama nedideliu žemės ar komposto sluoksniu ir palaistoma.
Idėja paprasta: iki pavasario lapai ima skaidytis, o procesas gali išskirti šilumą. Tokia lysvė dažnai pasirenkama šilumamėgiams augalams.
Mulčiavimas: greita išeitis, kai trūksta laiko
Jeigu kompostavimui laiko nėra, lapus galima panaudoti kaip mulčią. Jais dengiami vaismedžių pomedžiai, serbentų ir kitų krūmų šaknų zona, taip pat lysvės, kur auga žieminiai česnakai ar svogūnai.
Minimas ir orientacinis lapų sluoksnio storis – apie 7–10 cm. Pavasarį toks mulčias gali padėti pristabdyti piktžolių dygimą, o per žiemą – sumažinti šalčio poveikį šaknims.
Kokių lapų geriau nenaudoti
Ne visi lapai vienodai tinkami. Jei lapai surinkti nuo medžių, kurie turėjo aiškių grybelinių ligų požymių, patariama juos tvarkyti atsargiau: kompostuoti atskirai arba taikyti papildomas priemones, kad ligos neplistų.
Taip pat rekomenduojama saikingai naudoti riešutmedžių ir ąžuolų lapus – dėl didesnio taninų kiekio juos geriau į kompostą dėti mažesnėmis dalimis.
Trumpai tariant, rudeniniai lapai sode nebūtinai turi tapti problema: tinkamai panaudoti, jie gali virsti nemokama priemone dirvos būklei gerinti ir augalams apsaugoti.
Leave a Reply