2018 metais JAV klimato politika staiga atsidūrė dėmesio centre, kai aktyvistai ir jauni organizatoriai ėmė garsiai reikalauti „Green New Deal“ – plataus užmojo žaliosios pertvarkos plano. Šis lūžis siejamas su pilietinio judėjimo banga, kurią sustiprino tiek stichinių nelaimių patirtys, tiek augantis nerimas dėl klimato kaitos.
Kaip rašoma „Live Science“ publikuotame knygos „The Carbon Wave“ („Anglies banga“) fragmente, autorė Leah Stokes aprašo, kaip įvykių grandinė – nuo uragano Maria padarinių Puerto Rike iki protestų prieš naftotiekį Šiaurės Dakotoje – paskatino naują politinę energiją ir aktyvizmo tinklą.
Tekste primenama, kad dar prieš iškilimą nacionaliniu mastu Alexandria Ocasio-Cortez matė, kaip uraganas ilgam paralyžiavo Puerto Riką: elektra kai kur nebuvo atstatyta mėnesius, o jos senelis mirė audros pasekmių kontekste. Tai sustiprino suvokimą, kad klimato krizė kai kurias bendruomenes paveikia smarkiau nei kitas.
2018-ųjų rudenį platesnį kontekstą suteikė Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita, kurioje teigta, jog norint apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, iki 2030 metų emisijas reikėtų sumažinti beveik perpus. Ši žinia, pasak autorės, pakeitė daugelio žmonių laiko horizontą – problema ėmė atrodyti ne „ateities kartų“, o šiandienos.
Protestas Pelosi biure ir politinis proveržis
Po 2018 metų JAV vidurio kadencijos rinkimų grupė jaunų aktyvistų iš „Sunrise Movement“ surengė protestą Nancy Pelosi biure. Plakatuose atsirado ir tiesioginė nuoroda į ataskaitos siunčiamą skubos signalą – „Turime 12 metų. Koks jūsų planas?“
Netrukus prie šios akcijos prisijungė ir naujai išrinkta atstovė Alexandria Ocasio-Cortez. Fragmente teigiama, kad ji skatino organizatorius aiškiai įvardyti reikalavimą ir viešai kelti „Green New Deal“ idėją – būtent tai tapo katalizatoriumi didesniam žiniasklaidos dėmesiui ir politinei diskusijai.
Pasakojime pabrėžiama, kad judėjimas bandė kalbėti ne vien apie klimato katastrofų prevenciją, bet ir apie galimą naudą: investicijos į švarią energiją siejamos su gerai apmokamomis darbo vietomis ir platesnėmis socialinėmis permainomis.
Judėjimo vidinės įtampos ir lyderystės kaina
2019 metų kovą Vašingtone vykęs susitikimas, kuriame dalyvavo įvairūs aktyvistai, aplinkos teisingumo lyderiai, politiniai organizatoriai ir akademikai, atskleidė ir vidinius judėjimo nesutarimus. Dalis dalyvių kritikavo, kad bendruomenės, patiriančios didžiausią taršos naštą, ne visuomet pakankamai įtraukiamos.
Autorė aprašo ir pažintį su Varshini Prakash, „Sunrise Movement“ vykdomąja direktore, kuri tuo metu jau buvo tapusi vienu iš labiausiai atpažįstamų jaunimo klimato judėjimo veidų. Tekste akcentuojama ir emocinė aktyvizmo pusė – lyderiams tenka didelis psichologinis krūvis.
Knygos fragmente galiausiai grįžtama prie minties, kad pokyčiai nebūtinai gimsta iš vieno sprendimo ar vieno lyderio: net maži veiksmai, „lašai vandenyne“, gali sukelti didesnes bangas. Ši idėja pateikiama kaip paaiškinimas, kodėl iš pirmo žvilgsnio nedidelės protesto akcijos gali pakeisti politinę darbotvarkę.
Leave a Reply