Virdžinijos kaimynystėje kelias savaites mįslingai dingo vištos, kol įtariamoji galiausiai atsirado žmonių kieme – per stora, kad galėtų pabėgti. Paaiškėjo, jog tai patelė raudonpečius vanagas, taip įniko į lengvai pasiekiamą grobį, kad nebegalėjo pakilti skristi.
Kaip aprašo „ZME Science“, paukštis buvo nugabentas į Roanoko „Southwest Virginia Wildlife Center“, kur iš pradžių manyta, kad vanagas patyrė traumą ar apsinuodijo. Tačiau tyrimai parodė, kad rimtų sužeidimų nėra – problema buvo visai kita.
Specialistai atliko rentgeno nuotraukas, kraujo tyrimus ir kitus patikrinimus, bet nieko neįprasto nerado. Vienintelė aiški išvada – vanagė buvo tiesiog per sunki skrydžiui.
Ši istorija tapo ir priminimu paukščių bei naminių paukščių augintojams: lengvai prieinamas grobis gali išbalansuoti plėšrūno elgesį, o kiemo vištoms verta rinktis uždengtus voljerus.
Per stora skrydžiui
Gelbėtojai vanagę oficialiai pažymėjo kodu RSHA 26-2599. Suaugusi patelė svėrė daugiau nei 910 gramų, kai tipinis šios rūšies svoris paprastai siekia apie 500–700 gramų.
Veterinarai nurodė, kad riebalų buvo tiek daug, jog jie net negalėjo apčiuopti krūtinkaulio keteros – vietos, prie kurios tvirtinasi galingi skrydžio raumenys. Vietos gyventojų pasakojimai leido suprasti, kad vanagė tiesiog nuolat medžiojo laisvai vaikštinėjančias vištas.
Centro atstovai aiškino, kad laukiniai plėšrūnai paprastai nenutunka, nes maisto kiekis gamtoje svyruoja, o medžioklė reikalauja daug energijos. Vis dėlto, gavus nuolatinį „švediško stalo“ efektą, persivalgymas gali tapti įpročiu.
Kodėl svoris „numuša“ nuo sparnų
Skrydžiui būtina pusiausvyra tarp kūno masės, sparnų ploto ir raumenų jėgos. Kuo paukštis sunkesnis, tuo daugiau keliamojoje jėgoje turi „dirbti“ sparnai – tačiau priaugti riebalai sparnų nepadidina.
Tekste taip pat minimas 2016 metais „Journal of Experimental Biology“ publikuotas tyrimas su mėlynaisiais zyliais: paukščiai, kurių santykinė apkrova sparnams buvo mažesnė, greičiau ir efektyviau pakildavo staigaus pabėgimo metu. Nors tai ne vanagų tyrimas, jis padeda suprasti, kodėl per didelis svoris skrydžiui tampa rimta kliūtimi.
Centro darbuotojai pridūrė, kad net ir sveiki vanagai kartais trumpam tampa „ant žemės“ po itin gausių pietų. Tačiau šiuo atveju tai, panašu, virto nuolatiniu režimu.
Geros žinios: vanagė vėl pakilo
Gera žinia paskelbta 2026 metų lapkričio 8 dieną: po kiek daugiau nei mėnesio kontroliuojamo šėrimo ir fizinio krūvio vanagė neteko maždaug 130 gramų – beveik 14 proc. pradinės masės – ir vėl pradėjo skraidyti.
Vis dėlto paukštis dar nėra pasirengęs būti paleistas į laisvę. Centro teigimu, vanagė vis dar turi antsvorio ir kol kas pajėgia apskristi voljerą tik keturis ar penkis ratus, greitai pavargsta.
Gelbėtojai nori įsitikinti, kad paukštis bus pakankamai stiprus patikimam skrydžiui ir medžioklei, tik tada svarstys apie paleidimą. Tuo pačiu jie tikisi, kad vietos vištų augintojai rinksis uždengtus aptvarus – tai apsaugotų ir paukščius, ir plėšrūnus, kuriuos vilioja pernelyg lengvas grobis.
Leave a Reply