Nauja egzemos diagnozė dažnai atneša ir palengvėjimą, ir nerimą: pagaliau aišku, kas sukelia niežtinčias, sausas ar paraudusias odos vietas, tačiau ne visada aišku, nuo ko pradėti.
Egzema – tai kelių odos būklių grupė, kuriai būdingi uždegimas, niežėjimas ir sausumas, o simptomai dažniausiai paūmėja „bangomis“.
Nors egzemos išgydyti šiuo metu neįmanoma, tinkama medicininė priežiūra ir kasdieniai įpročiai daugeliui žmonių padeda suvaldyti simptomus ir sumažinti paūmėjimų dažnį.
Portalas „EatingWell“ apžvelgia dermatologų rekomenduojamus pirmuosius žingsnius po diagnozės – nuo odos barjero stiprinimo iki dirgiklių sekimo ir gydymo plano sudarymo.
Pradėkite nuo odos barjero
Dermatologai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pirmųjų tikslų – stiprinti odos barjerą, t. y. išorinį odos sluoksnį, kuris sulaiko drėgmę ir apsaugo nuo dirgiklių.
Kai barjeras sutrikęs, oda greičiau praranda drėgmę ir lengviau reaguoja į kontaktą su įvairiomis medžiagomis. Pasak dermatologės Lycios Thornburg, drėgmės atkūrimas yra paprasčiausias dalykas, kurį galima pradėti daryti iš karto.
Ne visi drėkikliai vienodai veiksmingi: egzemai labiau tinka tiršti kremai ir tepalai, o ne losjonai, nes losjonuose daugiau vandens, kuris gali greitai išgaruoti ir vėl palikti odą sausą.
Renkantis priemonę rekomenduojama atkreipti dėmesį į tokius ingredientus kaip keramidai, vazelinas (petrolatumas) ar glicerinas – jie padeda sulaikyti drėgmę odoje.
Svarbus ir naudojimo laikas: dermatologė Hannah Kopelman pataria drėkiklį tepti bent du kartus per dieną, ypač iškart po maudynių, kai oda dar šiek tiek drėgna.
Maudantis verta rinktis trumpą dušą ar vonią ir drungną, o ne karštą vandenį – karštis odą labiau sausina. Po prausimosi odą geriau švelniai nusausinti rankšluosčiu tapšnojant, o ne trinti.
Peržiūrėkite priemones, kurios gali dirginti
Daugelis kasdienių priemonių turi sudedamųjų dalių, galinčių paaštrinti egzemos simptomus. Kai oda sudirgusi, net seniai naudojamas prausiklis ar losjonas gali pradėti sukelti perštėjimą ar paraudimą.
Dermatologė Debra Jaliman rekomenduoja pirmiausia atsisakyti muilo ar kitų agresyvių prausiklių, nes jie pašalina natūralius odos riebalus ir gali pabloginti būklę.
H. Kopelman taip pat siūlo kuriam laikui atidėti priemones su aktyviais ingredientais – pavyzdžiui, šveičiamąsias rūgštis, retinoidus, kvapiklius turinčius produktus.
Ieškant pakaitalų patariama rinktis priemones su žyma „be kvapiklių“ („fragrance-free“), o ne „be kvapo“ („unscented“), nes pastarosios vis tiek gali turėti kvapus maskuojančių medžiagų.
Taip pat verta patikrinti skalbiklius, audinių minkštiklius ir džiovyklės servetėles – jų likučiai gali išlikti ant drabužių ir patalynės. Prieš pradedant naudoti naują priemonę, rekomenduojama kelias dienas ją išbandyti mažame odos plote.
Dar vienas orientyras – Nacionalinės egzemos asociacijos „Seal of Acceptance“ ženklas: jis rodo, kad produktas atitinka dermatologų, alergologų ir egzemos ekspertų parengtas gaires.
Veskite simptomų užrašus ir sudarykite gydymo planą
Egzemą provokuojantys veiksniai kiekvienam žmogui gali skirtis, todėl jų atpažinimas padeda išvengti bent dalies paūmėjimų.
Dažnesni dirgikliai – sausas ar šaltas oras, karštis ir prakaitas, stresas, vilna ar šiurkštūs sintetiniai audiniai, kvapikliai, dulkių erkutės, naminių gyvūnų pleiskanos. Kai kurie žmonės paūmėjimus pastebi po tam tikrų veiklų, konkrečiais metų laikais ar pavartoję konkrečias priemones.
Dermatologai siūlo paprastą būdą pastebėti dėsningumus – vesti simptomų dienoraštį: pasižymėti, kada paūmėjo oda, ką valgėte, ką vilkėjote, kokias priemones naudojote ir koks buvo oras.
Šiuos užrašus verta parodyti dermatologui – tai gali padėti tiksliau parinkti gydymą ir priežiūros rutiną.
Specialistai pabrėžia, kad vien odos priežiūros gali nepakakti. Dermatologė Tanya Kormeili atkreipia dėmesį, jog dažnam žmogui prireikia receptinių vaistų uždegimui suvaldyti, o kartais – ir papildomo gydymo, jei egzema komplikuojasi infekcija.
Gydymo planas priklauso nuo egzemos sunkumo, vietos, kur ji pasireiškia, ir žmogaus amžiaus. Taip pat svarbu stebėti galimus infekcijos požymius, nes sergant egzema odos infekcijų rizika yra didesnė.
Į gydytoją patariama kreiptis, jei atsiranda šlapiuojančių vietų, gelsvų šašų, pūlingų bėrimų, plintantis paraudimas, skausmas ar karščiavimas.
Leave a Reply